Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

Yexus kho Petus niam tais zoo.—Mathai 8:14; Malakau 1:29-31

Cov Ua Vajtswv Tes Num Puas Yuav Tau Txij Nkawm?

Cov Ua Vajtswv Tes Num Puas Yuav Tau Txij Nkawm?

MUAJ ntau txojkev ntseeg txwv lawv cov thawj coj tsis pub yuav txij nkawm, xws li cov Kav Tos Liv, Orthodox, Npus Das thiab lwm txojkev ntseeg. Tiamsis coob tus ho xav tias twb yog vim li ntawd, cov thawj coj ib txhia thiaj mus ua plees ua yi, raug tebchaws thuam.

Thiaj tsim nyog nug li no: Puas yog phau Vajlugkub txwv tsis pub cov uas ua Vajtswv tes num yuav txij nkawm? Yuav kom teb tau lo lus nug no, yuav tsum kawm seb txojcai ntawd pib los li cas thiab puas yog Vajtswv hais kom ua li ntawd.

PIB LOS LI CAS

Phau Encyclopædia Britannica txhais tias qhov uas tsis yuav txij nkawm yog ‘caiv tsis sib deev, feem coob yog cov thawj coj hauv tej kev ntseeg.’ Xyoo 2006, tus Txiv Vaj Qhia Npes Nes Div 16 tau hais rau pab thawj coj Roman Curia tias qhov uas txwv tsis pub yuav txij nkawm yog “pib kiag tom qab tiam cov Tubtxib nyob los.”

Tiamsis nyob rau thawj 100 xyoo, cov Khixatia tsis coj li ntawd. Tus tubtxib Povlauj ceeb toom cov ntseeg tias, yuav muaj neeg “dag ntxias” thiab “tsis kheev sib yuav ua txij nkawm.”1 Timaute 4:1-3.

Thawj 200 xyoo, cov Khixatia mam pib txwv tsis pub cov thawj coj yuav txij nkawm. Ntev mus ntev tuaj, cov Khixatia ntawd ncau mus ua cov Kav Tos Liv. Phau Celibacy and Religious Traditions hais tias lawv coj ‘zoo ib yam li cov Loos uas txwv tsis pub sib deev.’

Ob peb puas xyoo tom qab ntawd tej Txiv Plig txawm pib txhawb cov thawj coj kom tsis txhob yuav txij nkawm. Lawv xav tias kev pw ua niam txiv tsis dawb huv thiab tsis phim rau ib tug uas tuav haujlwm. Txawm li ntawd los, phau Encyclopædia Britannica qhia tias, “Ib txhiab xyoo tom qab Yexus, coob tus txiv plig thiab ib txhia txiv tswv qhia tseem muaj pojniam.”

Xyoo 1123 thiab 1139, pab Lateran Council tau sablaj hauv Loos thiab pom zoo tias yuav tsum coj txojcai uas tsis yuav txij nkawm. Txij thaum ntawd los cov thawj coj Kav Tos Liv thiaj tsis yuav pojniam lawm. Kav Tos Liv lub koom haum thiaj vam meej vim tsis muaj leejtwg los saws tus txiv plig tej qub txheej qub teg.

VAJTSWV PUAS POM ZOO?

Vajtswv qhia meej tias nws xav li cas txog cov uas tsis yuav txij nkawm. Hauv phau Vajlugkub Yexus hais tias “vim yog . . . xam pom ntuj ceeb tsheej,” ib txhia thiaj tsis yuav txij nkawm li nws. (Mathai 19:12) Povlauj kuj hais tias cov Khixatia ib txhia txiav txim siab tsis yuav txij nkawm “vim yog saib rau txoj xov zoo.”1 Khaulee 7:37, 38; 9:23.

Tiamsis Yexus thiab Povlauj nkawd tsis tau txwv kom txhob yuav txij nkawm. Yexus hais tias, “Tsis yog txhua tus txais yuav tej lus no.” Povlauj kuj hais txog “cov uas tsis muaj txij nkawm” tias, “tsis yog Vajtswv kom kuv hais tiamsis kuv hais li uas kuv xam pom” xwb.Mathai 19:11; 1 Khaulee 7:25.

Phau Vajlugkub qhia tias cov Khixatia uas ua Vajtswv tes haujlwm nyob thawj 100 xyoo yeej muaj txij nkawm. Petus uas yog Yexus ib tug tubtxib kuj muaj pojniam thiab. (Mathai 8:14; Malakau 1:29-31; 1 Khaulee 9:5) Lub caij ntawd, muaj kev plees kev yi txhua qhov. Povlauj thiaj sau tias yog ib tug uas saib xyuas pawg ntseeg muaj pojniam, nws yuav tsum ‘muaj ib tug xwb,’ thiab “kav tau nws . . . cov menyuam.”1 Timaute 3:2, 4.

Puas yog yuav tau txij nkawm tiamsis pw tsis tau ua ke? Tsis yog. Phau Vajlugkub yeej qhia hlo tias, “tus txiv tsis txhob cais nws tus pojniam,” thiab ob niam txiv yuav tsum “txhob cais chaw pw.” (1 Khaulee 7:3-5) Yeej muaj tseeb tiag, Vajtswv tsis txwv cov Khixatia. Yog ib tug Khixatia uas ua Vajtswv tes haujlwm xav yuav txij nkawm los yeej tau.

SAIB RAU TXOJ XOV ZOO

Yexus thiab Povlauj nkawd qhuas cov uas tsis muaj txij nkawm. Vim li cas? Vim tias yoojyim dua rau tus uas tsis muaj txij nkawm mus tshaj tawm txoj xov zoo. Nws tau tes dua thiab dim tej kev txhawj xeeb uas raug cov muaj txij nkawm.1 Khaulee 7:32-35.

Davi nyob hauv lub nroog Mexico City. Tiamsis nws txiav txim siab tawm nws txoj haujlwm uas them zoo heev thiab mus nyob tebchaws Costa Rica, mus qhia Vajlugkub rau lwm tus. Puas yog Davi tsis muaj txij nkawm nws thiaj ua tau li no? Nws hais tias, “Yeej yog li ntawd. . . . Tsis yoojyim yoog tej kev coj noj coj ua hauv thaj tsam no. Tiamsis vim yog kuv tib leeg xwb thiaj tsis nyuaj pes tsawg.”

Claudia yog ib tug Khixatia uas tsis muaj txij nkawm. Nws tau mus tshaj tawm rau tej chaw uas cheem tsum kev pab. Nws hais tias, “Kuv nyiam ua Vajtswv tes haujlwm heev. Vajtswv yeej tsom kwm kuv, nimno kuv hajyam muaj kev ntseeg thiab nrog nws sib raug zoo.”

“Txawm koj muaj txij nkawm thiab tsis muaj los, yog koj muab yam zoo tshaj pub rau Vajtswv Yehauvas, koj yeej yuav zoo siab.”Claudia

Lub neej tsis muaj txij nkawm tsis tas dhuav siab. Claudia hais ntxiv tias: “Txawm koj muaj txij nkawm thiab tsis muaj los, yog koj muab yam zoo tshaj pub rau Vajtswv Yehauvas, koj yeej yuav zoo siab.”Ntawv Nkauj 119:1, 2.