Prielipomis vadinamos žuvys, gebančios tvirtai prikibti prie kitų jūros gyvių ir lengvai atkibti nuo jų nepadarydamos jiems jokios žalos. Šis gebėjimas sužadino mokslininkų smalsumą.

 Įdomūs faktai. Prielipa geba prisitvirtinti prie visokio paviršiaus – prie rajų, ryklių, banginių, kitų jūros gyvūnų odos ir netgi prie grublėto vėžlio šarvo. Ji minta parazitais ir maisto likučiais nuo savo šeimininko „stalo“, tas dičkis ją nemokamai „vežioja“ ir saugo nuo visokių vandens plėšrūnų. Mokslininkai tyrinėja prielipos siurbtuką, nes jiems įdomu, kaip žuvis sugeba prilipti stipriai, bet sykiu ir taip, kad šeimininkas net nepajunta.

 Prielipos, prisisiurbusios prie bangininio ryklio

 Ovalus, plokščias prielipos siurbtukas yra ant viršugalvio ir atrodo tarsi bato padas. Tą siurbtuką juosia savotiška lūpa – ji glotniai prisispaudžia prie paviršiaus, kad sukibimas būtų tvirtesnis. Siurbtuko „padą“ sudaro tam tikros klostės, padengtos stangriais plaušeliais. Kai žuvis prisisiurbia prie šeimininko odos, tos klostės gerai priglunda. Sukibimo jėgą dar padidina trintis, susidaranti tarp plaušelių ir paviršiaus. Todėl žuvis gali taip tvirtai prisisiurbti, kad neatitrūksta net kai šeimininkas plaukia labai greitai arba staiga keičia kryptį.

 Sužavėti prielipos kibiu „padu“, mokslininkai sukūrė jo kopiją. Jų pagamintas ovalios formos įtaisas kaip reikiant prikimba prie įvairių paviršių. Atplėšti jį išties nelengva – tenka pasitelkti sunkio jėgą, šimtus kartų viršijančią įtaiso svorį!

 Išradimų, panašių į prielipos siurbtuką, panaudojimas labai platus. Pavyzdžiui, jais patogu ženklinti jūros gyvūnus ir tyrinėti vandenynų gelmes, taip pat prie povandeninių tilto konstrukcijų ar laivo korpuso tvirtinti apšvietimo įrenginius arba kokius nors prietaisus.

 Ką manote? Prielipos siurbtukas yra evoliucijos produktas ar išmanaus meistro kūrinys?