Izaijo 42:1–25
42 Štai mano tarnas,+ aš esu su juo!
Štai mano išrinktasis+ – juo aš džiaugiuosi!+
Jam įkvėpiau savosios dvasios,+jis įtvirtins tautose teisingumą*.+
2 Jis nešūkaus, nerėkaus,gatvėje jo balso nebus girdėti.+
3 Jis nenulauš palūžusios nendrės,neužgesins rusenančio dagčio.+
Jis mokys tikro teisingumo.+
4 Jis nepriges, nepalūš, kol teisingumą žemėje įtvirtins.+
Jo įstatymo* lauks salos.
5 Štai ką sako Dievas Jehova,dangaus Kūrėjas – tas, kuris jį išskleidė,+kuris paklojo žemę, padarė visa, kas joje,+kuris duoda alsavimą jos žmonėms,+dvasią tiems, kas joje vaikšto:+
6 „Aš, Jehova, dėl savojo teisingumo tave pašaukiau,paėmiau už rankos.
Saugosiu tave, kad būtum sandora žmonėms+ir šviesa tautoms,+ –
7 kad atvertum akis akliesiems,+išvestum iš kalėjimo belaisvius,išvaduotum kalėjimo tamsybėje sėdinčius.+
8 Aš esu Jehova. Tai mano vardas.
Niekam savo šlovės neatiduosiu,*savo garbės neperleisiu stabams.+
9 Žiūrėk! Kas anksčiau pranašauta, išsipildė,dabar skelbiu naujus dalykus.
Apsakysiu juos pirmiau, negu jie įvyks.“+
10 Visi, kas plaukiate į jūrą, kas gyvenate joje,visos salos ir jų gyventojai,+giedokite Jehovai naują giesmę,+jo šlovę skelbkite nuo žemės pakraščių.+
11 Tegieda dykumos ir jų miestai,+visos Kedaro+ gyvenvietės.
Tešūkauja iš džiaugsmo visi, kas tarp uolų gyvena,nuo kalnų viršūnių teaidi jų balsai.
12 Tegu Jehovai jie teikia šlovę,salose teskelbia apie jo garbę.+
13 Jehova išeis kaip karžygys,+užsidegęs kario uolumu.+
Jis sušuks, karo šūksnį suriksir pasirodys esąs už savo priešus stipresnis.+
14 „Ilgai tylėjau,nebylus buvau, susilaikiau.
Kaip gimdyvė dabar aimanuosiu,dūsausiu ir sunkiai alsuosiu.
15 Aš nusiaubsiu kalnus ir kalvas,jų augaliją išdžiovinsiu,upes nusekinsiu, salas* jose atversiu,vandeningus nendrynus išsausinsiu.+
16 Akluosius vesiu jiems nežinomu keliu,+lydėsiu nepažįstamais takais.+
Tamsybę jiems priešaky šviesa paversiu,+kauburiuotą kraštą – lyguma.+
Štai ką dėl jų padarysiu, aš jų neapleisiu.“
17 Kas stabais pasitiki,kas statuloms sako: „Jūs – mūsų dievai“,turės trauktis ir bus sugėdinti.+
18 Klausykitės, kurtieji!
Pažvelkite ir pamatykite, aklieji!+
19 Kas gi yra aklas, jei ne mano tarnas,kas gi yra kurčias, jei ne pasiuntinys, kurį siunčiau?
Ar yra aklesnių už tą, kuriam atlyginau, –aklesnių už Jehovos tarną?+
20 Žiūrėti jūs žiūrite, bet nieko nematote,jūsų ausys klausosi, bet negirdi.+
21 Dėl savojo teisumoJehova panorėjo išaukštinti savo įstatymą* ir padaryti jį šlovingą.
22 Bet dabar tauta apiplėšta, apvogta,+žmonės tūno urvuose, sėdi kalėjimuose.+
Jie tapo grobiu, ir nebuvo kam vaduoti,+juos grobė, ir niekas nesakė: „Atiduok!“
23 Kuris iš jūsų tai išgirs,suklus ir ateičiai įsidėmės?
24 Kas atidavė Jokūbą apiplėšti,kas paliko Izraelį grobikams?
Ar ne Jehova, kuriam tauta nusidėjo?
Jo keliais jie nepanoro eiti,jo įstatymui* nepakluso.+
25 Todėl jis liejo savo rūstybę, įniršįir davė patirti karo baisumus.+
Liepsna surijo visa, kas aplinkui, bet jie nesusiprato,+ugnis suliepsnojo prieš juos, bet jie to širdin nepaėmė.+
Išnašos
^ Arba „mokys tautas teisingumo“.
^ Arba „mokymo“.
^ Arba „Su niekuo savo šlove nesidalysiu“.
^ Arba „pakrantes“.
^ Arba „mokymą“.
^ Arba „mokymui“.
