Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Koks, Dieve, tu dosnus!

Koks, Dieve, tu dosnus!

Atsisiųsti

  1. Kiek daug padaryta bėgant metams pabaigos!

    Tavasis Žodis rankose, šviesu kely tiesos.

    Paskirtas „vergas“ nuovokus nuklysti man neleis,

    Ganytojų švelnios globos man niekas nepakeis.

    Vėl trys džiugios dienos, vėl būrys puikių draugų.

    Kasmet sakau: „Kongresas šis – geriausias iš visų!“

    Per sambūrius visad jaučiu, kaip priglaudi mane

    Ir mokai šviesią viltį nešt, kalbėt geras žinias.

    PRIEDAINIS:

    Koks, Dieve, tu dosnus!

    Kaip laimini savus tarnus!

    Ir kai ateis čionai

    Ilgai laukta dangaus valdžia, kaip gera bus tada!

    Pažint tave – garbė didi. Leisk amžiais būt šalia.

  2. Tiesos sėklas sėti – darbas širdžiai malonus,

    Ir su tavim petys petin augint naujus daigus.

    Tava dvasia atskleidžia didžią gelmę išminties.

    Kai mano siela prislėgta, ramybė ją užlies.

    Melodijos skambios – kaip jos įkvepia mane!

    Smagu man tyrinėti tavo Žodį su šeima.

    Tokie skirtingi mes, bet meilė jungia mus tvirtai.

    Pasauly nieko panašaus nerasčiau aš tikrai.

    PRIEDAINIS:

    Koks, Dieve, tu dosnus!

    Kaip laimini savus tarnus!

    Ir kai ateis čionai

    Ilgai laukta dangaus valdžia, kaip gera bus tada!

    Pažint tave – garbė didi. Leisk amžiais būt šalia.