158 GIESMĖ
Ji nesuvėluos
1. Meistriška ranka žemę padarei,
Lyg molį ilgai ir kantriai ją žiedei.
Darbas nuostabus, kūrei ne tuščiai –
Kad žmonės joje gyventų amžinai.
PRIEGIESMIS:
Tėve, ateis diena: žemėj ir danguje
Vėl bus tavoji valia.
Nors laikas bėgs, nestos, mūsų širdis liepsnos,
Lauks kantriai tarsi aušros –
Ji nesuvėluos.
2. Savo kūrinių, Tėve, tu ilgies.
Jų nieks neištrins iš tavo atminties.
Teks dar kiek palaukt, nenustot vilties,
Kol tavo ranka pakels juos iš mirties.
PRIEGIESMIS:
Tėve, ateis diena: žemėj ir danguje
Vėl bus tavoji valia.
Nors laikas bėgs, nestos, mūsų širdis liepsnos,
Lauks kantriai tarsi aušros –
Ji nesuvėluos.
3. Laiko dar yra, tiksi jis žmonėms.
Kantrybė tava gyvybę gelbsti jiems.
Duoki mums drąsos, meilės, atjautos,
Jėgų, ištvermės tarnaut lig pabaigos.
PRIEGIESMIS:
Tėve, ateis diena: žemėj ir danguje
Vėl bus tavoji valia.
Nors laikas bėgs, nestos, mūsų širdis liepsnos,
Lauks kantriai tarsi aušros –
Ji nesuvėluos.
Lauksim, nes ji nevėluos.
(Taip pat Kol 1:11.)
