Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Mus be galo sujaudino tokia meilė“

„Mus be galo sujaudino tokia meilė“

KALNUOSE į šiaurę nuo Indijos įsikūrusį Nepalą 2015 metų balandžio 25 dieną, šeštadienį, sukrėtė 7,8 balo žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo apie 80 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės Katmandu. Žuvo daugiau kaip 8500 žmonių; kiek žinoma, tai yra daugiausia gyvybių nusinešusi stichinė nelaimė Nepale. Sugriauta per pusę milijono būstų. Šalyje yra apie 2200 Jehovos liudytojų ir dauguma jų gyvena drebėjimo paliestame regione. Deja, viena liudytoja su dviem savo vaikais žuvo.

„Žemės drebėjimas įvyko tuo metu, kai daugelis bendruomenių regione, kuriam teko stipriausias smūgis, buvo susirinkusios į sueigas, – sako Jehovos liudytoja Mišelė. – Jei tai būtų atsitikę, kai žmonės paprastai būna namuose, aukų būtų buvę kur kas daugiau.“ Kodėl atėjusieji į sueigas išsigelbėjo? Reikšmės turėjo Karalystės salių konstrukcija.

„DABAR MATOME TO NAUDĄ!“

Šiuolaikinės Karalystės salės Nepale statomos taip, kad atlaikytų žemės drebėjimą. Manas Bahaduras, kuris darbuojasi Karalystės salių statyboje, sako: „Mūsų dažnai klausia, kodėl šiems palyginti mažiems pastatams liejame tokius tvirtus pamatus. Dabar matome to naudą!“ Įvykus žemės drebėjimui Karalystės salėse buvo įrengtos laikinos prieglaudos. Nors Nepalą drebino pakartotiniai smūgiai, Jehovos liudytojai ir jų kaimynai ten jautėsi saugūs.

Jehovos liudytojai ir jų kaimynai rado prieglobstį Karalystės salėse

Bendruomenių vyresnieji iškart ėmė ieškoti bendratikių, su kuriais nepavyko susisiekti. „Vyresnieji rūpinosi broliais ir sesėmis negailėdami savęs, – pasakojo liudytoja vardu Babita. – Mus be galo sujaudino tokia meilė.“ Jau kitą dieną po nelaimės trys komiteto, prižiūrinčio Jehovos liudytojų veiklą Nepale, nariai kartu su keliaujančiaisiais tarnais pradėjo lankyti bendruomenes, kad išsiaiškintų, kokių esama poreikių ir kaip galima padėti vietiniams vyresniesiems.

Nukentėjusiuosius aplankė Garis Bro iš Jehovos liudytojų pagrindinio biuro

Praėjus šešioms dienoms po žemės drebėjimo į Nepalą iš Jehovos liudytojų pagrindinio biuro Jungtinėse Valstijose atvyko Garis Bro su žmona Rubi. „Dėl Katmandu kilusio sąmyšio ir pakartotinių smūgių nežinojome, ar brolis Garis Bro galės atvykti, – prisimena minėto komiteto narys Rubenas. – Bet jis buvo pasiryžęs mus aplankyti ir jam pavyko! Vietiniai liudytojai tuo labai džiaugėsi.“

„TAPOME ARTIMI KAIP NIEKADA ANKSČIAU“

Jehovos liudytojų biure Nepale dirbantis Silas sako: „Vos tik telefono ryšys buvo sutvarkytas, skambučiai netilo dieną naktį. Skambino bendratikiai iš viso pasaulio – norėjo sužinoti, kaip laikomės. Nors kai kurių kalbos nesupratome, jautėme jų meilę ir norą padėti.“

Iš Europos atvykę gydytojai padėjo savo bendratikiams

Keletą dienų vietiniai liudytojai į Karalystės sales vežė maistą tiems, kam jo trūko. Taip pat buvo sudarytas pagalbos nukentėjusiesiems komitetas, ir netrukus sulaukta paramos iš Bangladešo, Indijos, Japonijos bei kitų šalių. Iš Europos atvyko keletas gydytojų Jehovos liudytojų ir vienoje iš Karalystės salių įkūrė medicinos punktą. Jie tuoj pat ėmėsi darbo – rūpinosi ne tik fizine nukentėjusiųjų sveikata, bet ir gydė jų emocines žaizdas.

Moteris vardu Utara išreiškė daugelio jausmus tokiais žodžiais: „Žemės drebėjimas buvo labai baisus. Tačiau po jo visi tapome artimi kaip niekada anksčiau.“ Taip, stichinė nelaimė nesusilpnino Jehovos tarnų meilės jam ir vienų kitiems. Priešingai, meilė tik sustiprėjo.