LĖTINĖ LIGA AR NEGALĖ DARO DIDELĘ ĮTAKĄ ŽMOGAUS GYVENIMUI. Kadaise veiklus ir sveikas Ulfas vėliau buvo suparalyžiuotas. Jis pasakė: „Tapau labai prislėgtas. Išseko jėgos, netekau bet kokio ryžto, vidinės energijos [...]. Jaučiausi sugniuždytas.“

Ulfo atvejis primena, jog nė vienas nesame apsaugotas nuo ligų ir nelaimių. Vis dėlto galime kai ko imtis, kad išvengtume pavojų susirgti. Tačiau ką daryti, jei sveikata prastėja? Ar dėl to esame pasmerkti būti nelaimingi? Visiškai ne. Apie tai pakalbėsime vėliau, bet prieš tai aptarkime keletą principų, kurie padeda išlikti sveikam.

ŽINOKITE SAIKĄ. Dažnai persivalgydami ar padaugindami svaigalų kenkiame savo sveikatai ir, aišku, švaistome pinigus (1 Timotiejui 3:2, 11). „Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos. Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais“ (Patarlių 23:20, 21).

NETERŠKITE SAVO KŪNO. „Apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios nešvarumų“ (2 Korintiečiams 7:1). Žmonės teršia savo kūną kramtydami ar rūkydami tabaką, piktnaudžiaudami svaigalais, vartodami narkotikus. JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų duomenimis, rūkymas, pavyzdžiui, „sukelia įvairias ligas bei negales ir kenkia beveik kiekvienam kūno organui“.

BRANGINKITE SAVO KŪNĄ IR GYVYBĘ. „[Dieve] gyvename, judame ir esame“ (Apaštalų darbų 17:28). Suvokdami, kad tai – brangios Dievo dovanos, vengsime bereikalingai rizikuoti darbe, vairuodami ar pramogaudami. Kelios jaudulio akimirkos nevertos to, kad likusį gyvenimą praleistume neįgaliojo vežimėlyje.

VALDYKITE NEIGIAMAS EMOCIJAS. Tarp smegenų ir organizmo yra glaudus ryšys. Tad venkite pernelyg didelio nerimo, nežaboto įtūžio, pavydo ir kitų žalingų emocijų. „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio“, – raginama Psalmyno  37:8. Be to, Mato 6:34 patariama: „Nebūkite susirūpinę dėl rytojaus, nes rytdiena turės savų rūpesčių.“

STENKITĖS MĄSTYTI TEIGIAMAI. Patarlių 14:30 sakoma: „Ramus protas teikia kūnui gyvastį.“ Taip pat rašoma: „Linksma širdis – geras vaistas“ (Patarlių 17:22). Tokie patarimai teisingi ir mokslo požiūriu. „Jei jaučiatės laimingas, – sakė vienas gydytojas iš Škotijos, – ateityje tikriausiai sirgsite mažiau negu tie, kas nepatenkinti gyvenimu.“

UGDYKITĖS IŠTVERMINGUMĄ. Gali būti, jog mums, kaip jau minėtam Ulfui, tenka kęsti nesibaigiančias kančias. Tačiau galime apsispręsti, su kokia nuostata visa tai ištversime. Kai kas puola į nusiminimą ir taip tik pablogina savo padėtį. Patarlių 24:10 skaitome: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja“ (J. Skvirecko vertimas).

Kiti, nors iš pradžių patiria emocinį sukrėtimą, atsigauna, išmoksta prisitaikyti prie naujų aplinkybių, ugdosi ištvermingumą. Taip buvo ir su Ulfu. Vyras daug meldėsi, mąstė apie viltingą Biblijos žinią ir tada, kaip pats sakė, „pradėjo matyti galimybes, o ne kliūtis“. Be to, kaip ir daugelis patiriančiųjų sunkius išmėginimus, jis suprato, jog svarbu būti atjaučiam ir gailestingam. Tai jį paskatino paguodžiančiomis Biblijos mintimis dalytis su kitais.

Daug kančių teko patirti ir Stivui. Penkiolikos metų po nelaimingo atsitikimo jį suparalyžiavo žemiau kaklo. Kai vaikinui buvo aštuoniolika, jis jau galėjo valdyti rankas. Įstojęs į universitetą Stivas netrukus pasinėrė į narkotikų, alkoholio ir palaidumo sūkurį. Gyvenimas jam atrodė beviltiškas. Bet kai pradėjo studijuoti Bibliją, jis į viską ėmė žvelgti kitaip ir net įveikė savo blogus įpročius. Stivas sakė: „Neliko tuštumos, kurią taip ilgai jaučiau. Dabar mano gyvenimas kupinas ramybės, laimės ir džiaugsmo.“

Stivo ir Ulfo pasisakymai mums primena Psalmyno 19:8, 9 (19:7, 8, Brb) užrašytus žodžius: „Viešpaties Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį [...]. Viešpaties įstatai teisūs; jie džiugina širdį; Viešpaties įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos.“