Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Atpažinkite sunkius miego sutrikimus

Atpažinkite sunkius miego sutrikimus

Atpažinkite sunkius miego sutrikimus

KARTAIS tam tikri simptomai rodo sunkų miego sutrikimą. Pavyzdžiui, lėtinė ilgiau nei mėnesį trunkanti nemiga dažnai būna padarinys didesnių bėdų, kad ir depresijos. Nuolatinė nemiga gali kankinti ir dėl sunkios fizinės negalios

Miego apnėja

Marijus ištisą dieną būdavo mieguistas. Momentais net apalpdavo, nors dažniausiai to neprisimindavo. Todėl kai vairuodavo automobilį, žmona turėdavo jį atidžiai stebėti. Naktimis vyras garsiai su pertrūkiais knarkdavo ir pabusdavo nuo stiprių konvulsijų, gaudydamas orą. *

Marijų vargino miego apnėjai būdingi simptomai. Šis sindromas pasireiškia kvėpavimo pauzėmis, kurios trunka nuo dešimties sekundžių iki dviejų trijų minučių. Tada žmogus dažniausiai blaškosi gaudydamas orą, paskui užmiega vėl. Per naktį tai kartojasi šimtus sykių. Apnėja būna trijų tipų.

Centrinė apnėja prasideda, kai smegenyse esantis kvėpavimo kontrolės centras nebeduoda komandos kvėpuoti ritmiškai. Esant obstrukcinei miego apnėjai, viršutiniai kvėpavimo takai galinėje ryklės dalyje smarkiai susiaurėja ir neleidžia orui praeiti. Mišrioji apnėja turi abejopų požymių ir pasitaiko dažniausiai. Sergantis bet kuria apnėjos forma dažnai jaučiasi beveik kaip išvis nemiegojęs, ir taip kasnakt!

Tokių žmonių tyko daug pavojų, nes jie gali užsnūsti darbe ar prie automobilio vairo. Dėl šio sutrikimo dažnai padidėja kraujospūdis, išsiplečia širdis ir atsiranda insulto ar širdies nepakankamumo grėsmė. Dr. Viljamo Demento iš Stanfordo universiteto paskaičiavimu, nuo miego apnėjos sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta 38000 amerikiečių.

Nors dažniausiai miego apnėja serga nutukę vyrai, kuriems per 40, ji gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, netgi mažiems vaikams. Gydoma keliais būdais, būtinai prižiūrint miego medicinos specialistui. Obstrukcinė miego apnėja nechirurginiu būdu efektyviausiai gydoma panaudojant nuolatinio teigiamo oro slėgio aparatą. Nakčiai ligonis ant nosies užsideda specialią kaukę; slėgio reguliavimo mechanizmas (individualiai pritaikytas gydytojo) paduoda oro tiksliai tiek, kiek reikia, kad kvėpavimas susireguliuotų. Jei tai nepadeda, taikomi chirurginiai metodai, pavyzdžiui, lazeriu arba radijo dažnio bangomis iš ryklės pašalinamas audinių perteklius.

Narkolepsija

Kitas miego sutrikimas, dėl kurio reikia medikų pagalbos, yra narkolepsija — neurologinė būklė, pasireiškianti itin dideliu mieguistumu dieną. Pavyzdžiui, Bekas nuolatos jausdavosi apsnūdęs. Netikėtai užmigdavo net per svarbius pasitarimus. Todėl įsigudrino rankose laikyti raktus, kad, jam užsnūdus, nukritę ant grindų ir barkštelėję pažadintų. Paskui išsivystė katapleksija — susijaudinęs pajusdavo silpnumą keliuose ir pargriūdavo. Vėliau išryškėjo dar vienas simptomas — miego paralyžius, o prieš pat užmiegant kartais kildavo haliucinacijos.

Narkolepsija paprastai susergama 10—30 metų. Kai kuriems ligoniams būdingas mašinalus elgesys. Iš pažiūros žmogus elgiasi normaliai, tačiau tarpais jis praranda laiko nuovoką. Blogiausia, kad liga dažnai nediagnozuojama daugelį metų, o sergantysis laikomas tingiu, lėtai mąstančiu arba keistu. Narkolepsija kol kas neišgydoma, bet vartojant vaistus bei pasirenkant tinkamą gyvenseną galima kiek sušvelninti simptomus. *

Kiti miego sutrikimai

Du kiti miego sutrikimai, dažnai pasireiškiantys drauge, tiesiogiai veikia galūnes ir sukelia lėtinę nemigą. Vienas jų — periodiškų galūnių judesių sindromas. Miegant trūkčioja kojos, o kartais ir rankos. Štai Maiklas, kaip parodė testas, nuo šito pabusdavo apie 350 kartų kas naktį!

Kitas sutrikimas — „neramių kojų“ sindromas. * Jo simptomai — tam tikri impulsai giliai kojų raumenyse bei keliuose, verčiantys judėti ir taip neleidžiantys užmigti. Kartais šios būsenos priežastis yra nepakankamas mankštinimasis arba silpna kraujo apytaka, tačiau kai kada, regis, kaltas kofeinas. Išsiaiškinta, kad pablogėja ir vartojant svaigalus.

Bruksizmas — dantų griežimas arba sukandimas miegant. Jei miegantysis nuolat brūžina dantis, jie gali labai nudilti ir atsirasti žandikaulių skausmai, dėl kurių prasideda sunki nemiga. Nelygu problemos sunkumas, gydoma operuojant burną arba nakčiai ant dantų uždedamos specialios plokštelės.

Miego sutrikimų esama daug, bet ir vos keleto trumpa apžvalga parodė, kaip pavojinga jų nepaisyti. Gydymas gali būti paprastas arba sudėtingas, bet dažniausiai jis būtinas. Jeigu jūs ar kas nors iš artimųjų kenčiate nuo lėtinės nemigos arba jaučiate kurio nors sunkaus miego sutrikimo simptomus, išmintingiausia nedelsiant kreiptis į specialistus. Net jei gydymas ir ne visiškai pašalins bėdą, gal bent jau gerokai sumažės ligos keliamų pavojų, palengvės jums ir kitiems. O ateityje išsipildys Biblijos pažadas: „Nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu.’“ Tuomet ligos bus pašalintos galutinai, nes Dievas daro ‘visa nauja’. (Izaijo 33:24, Brb; Apreiškimo 21:3-5)

[Išnašos]

^ pstr. 4 Sunkaus, permainingo dėl miego apnėjos atsirandančio knarkimo nereikėtų painioti su kartais pasitaikančiu lengvu, ritmišku knarkimu, būdingu daugeliui. Pastaruoju atveju bėda tik tokia, kad knarkiantis žmogus pažadina kitus, miegančius tame pačiame kambaryje.

^ pstr. 11 Plačiau apie narkolepsiją skaitykite Atsibuskite! 1991 m. balandžio 8 d. numerio (anglų k.) arba 1991 m. gegužės 8 d. numerio (rusų k.) 19—21 puslapiuose.

^ pstr. 14 Daugiau informacijos apie šį sutrikimą rasite Atsibuskite! 2000 m. lapkričio 22 d. numeryje.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Miego sutrikimai turi būti gydomi stebint terapeutui

[Iliustracija 10 puslapyje]

Knarkimas gali būti miego apnėjos simptomas

[Iliustracija 11 puslapyje]

Narkolepsija dažnai klaidingai laikoma tingumu

[Iliustracija 12 puslapyje]

Įrenginys, reguliuojantis oro spaudimą, gali palengvinti miego apnėją