Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

 INTERVIU | FREDERIKAS DIUMULENAS (FRÉDÉRIC DUMOULIN)

Farmacijos specialistas aiškina, kodėl tiki Dievą

Farmacijos specialistas aiškina, kodėl tiki Dievą

Frederikas Diumulenas jau daugiau kaip dešimtmetį darbuojasi Gento universitete (Belgija) vaistų tyrimo srityje. Seniau jis buvo ateistas. Bet ilgainiui įsitikino, kad gyvybę sukūrė Dievas. Atsibuskite! korespondentas paprašė Frederiko, kuris dabar yra Jehovos liudytojas, papasakoti apie savo darbą ir tikėjimą.

— Ar vaikystėje religija jums turėjo kokios nors įtakos?

— Taip. Mama buvo Romos katalikė. Bet, kai pradėjau skaityti apie kryžiaus žygius bei inkviziciją, religija pasibjaurėjau ir nebenorėjau su ja turėti nieko bendra. Taip pat domėjausi nekrikščioniškomis religijomis ir supratau, kad jos nė kiek ne geresnės. Matydamas, kokie korumpuoti yra dvasininkai, keturiolikos padariau išvadą, jog Dievo nėra. Todėl mokykloje, kur buvome mokomi evoliucijos teorijos, galutinai įsitikinau, kad gyvybė atsirado vykstant natūraliems procesams.

— Kodėl jus patraukė gamtos mokslai?

— Kai buvau septynerių, man padovanojo mikroskopą, ir jis tapo mano mėgstamiausiu žaislu. Juo, be kita ko, tyrinėjau vabzdžius, pavyzdžiui, spalvingus drugelius.

— Kaip susidomėjote gyvybės kilme?

— Dvidešimt dvejų susipažinau su viena mokslininke, Jehovos liudytoja. Ji tikėjo, kad gyvybę sukūrė Dievas. Man tai pasirodė labai keista. Maniau galįs lengvai įrodyti, kad jos tikėjimas absurdiškas. Kaip nustebau į savo klausimus išgirdęs logiškus atsakymus! Susidomėjau žmonėmis, kurie tiki Dievą.

Po kelių mėnesių susipažinau su kitu liudytoju, gerai nusimanančiu medicinoje. Kai jis pasisiūlė paaiškinti, kuo tiki, sutikau, nes ne tik norėjau suprasti, kodėl žmonės tiki Dievą, bet ir apsaugoti tą vyrą nuo iliuzijų.

 — Ar įtikinote jį, kad klysta?

— Ne. Pradėjau gilintis į gyvybės kilmės teorijas. Savo nuostabai, sužinojau, kad kai kurie žymūs mokslininkai teigia, jog net paprasčiausia gyvoji ląstelė yra tokia sudėtinga, kad Žemėje negalėjo atsirasti savaime. Kai kurių manymu, tokios ląstelės čia pateko iš kosmoso. Taigi supratau, jog dėl gyvybės atsiradimo išties nesutariama.

— Ar bent dėl ko nors sutariama?

— Keista, bet daugelis mokslininkų sutinka, jog vykstant natūraliems procesams gyvybė kažkaip išsivystė iš negyvos materijos. Pradėjau svarstyti: „Jeigu jie nežino, kaip gyvybė galėjo atsirasti be Kūrėjo, kaip tuomet gali būti tikri, kad būtent taip ir įvyko?“ Pradėjau domėtis, kas apie gyvybės kilmę rašoma Biblijoje.

— Kokią nuomonę susidarėte apie šią knygą?

— Kuo labiau į ją gilinausi, tuo tvirčiau tikėjau, kad joje rašoma tiesa. Pavyzdžiui, kad visata turėjo pradžią, mokslininkai įsitikino tik visai neseniai. Bet pačioje pirmoje Biblijos eilutėje, užrašytoje prieš maždaug 3500 metų, teigiama: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ * Išsiaiškinau viena: kur tik Biblijoje kalbama apie mokslo dalykus, informacija tiksli.

Kur tik Biblijoje kalbama apie mokslo dalykus, informacija tiksli.

— Ar mokslo žinios netrukdė įtikėti Dievą?

— Ne. Kai patikėjau, jog Dievas yra, jau buvau trečiakursis. Ir iki šiol, kuo labiau gilinuosi į gyvų organizmų sandarą, tuo tvirčiau įsitikinu, kad yra Kūrėjas.

— Ar galite pateikti kokį pavyzdį?

— Taip. Tyrinėju vaistų ir toksinių medžiagų poveikį gyviems organizmams. Mane stebina, kaip mūsų smegenys apsaugotos nuo kenksmingų medžiagų ir bakterijų. Mat yra tam tikras barjeras, saugantis smegenų ląsteles nuo sąlyčio su krauju.

— Kuo tai stebina?

— Daugiau kaip prieš šimtmetį mokslininkai pastebėjo, kad į kraują įleidus kokių nors medžiagų, jos patenka į visus kūno audinius, išskyrus galvos ir stuburo smegenis. Tai stulbina, nes milžinišku smulkių kapiliarų tinklu kraujas patenka į kiekvieną smegenų ląstelę ir ją valo, maitina bei aprūpina deguonimi. Tuomet kaip jis gali neturėti sąlyčio su smegenų ląstelėmis? Daug metų tai buvo paslaptis.

— Kaip tas barjeras veikia?

— Kapiliarai nėra plastiko vamzdeliai, viduje esančio turinio nepraleidžiantys į išorę. Kraujagyslių sienelės sudarytos iš ląstelių, pro kurias prasiskverbia įvairios medžiagos bei mikrobai. Tačiau ląstelės, sudarančios smegenų kapiliarus, yra kitokios. Jos daug tvirčiau susispaudusios tarpusavyje. Šios ląstelės ir tarp jų esančios tamprios jungtys tiesiog neįtikėtinos. Gausybė sudėtingų mechanizmų užtikrina, kad tam tikros medžiagos, kaip antai deguonis ir gliukozė, per kapiliarų sieneles prasiskverbtų į smegenis, o anglies dvideginis atgal į kraują. Bet kitų junginių, baltymų ir ląstelių tos kapiliarų sienelės nepraleidžia. Taigi kraujo ir smegenų barjeras, veikdamas molekuliniame lygmenyje, sukuria fizinio, cheminio bei elektrinio pobūdžio užtvaras. Tokia konstrukcija savaime išsivystyti negalėjo.