AUGALAI, juose vykstant sudėtingam procesui, vadinamam fotosinteze, iš saulės šviesos gauna energijos ir taip pasigamina reikalingų maisto medžiagų. Atlikus tyrimus su kai kurių rūšių augalais paaiškėjo, kad jie turi dar vieną įdomią ypatybę – apskaičiuoja optimalų maisto medžiagų vartojimo greitį nakties metu.

Susimąstykite. Dieną augalai ore esantį anglies dvideginį ir vandenį verčia krakmolu ir įvairių rūšių cukrumi. Naktį daugelio rūšių augalai vartoja per dieną sukauptą krakmolą, todėl nebadauja, išlieka visą laiką produktyvūs ir gali augti. Be to, sukauptą krakmolą jie vartoja optimaliausiu greičiu – nei per greitai, nei per lėtai, – taip, kad iki saulės patekėjimo, kol galės vėl pradėti gaminti krakmolą, būtų suvartoję apie 95 procentus jo atsargų.

Visa tai buvo išsiaiškinta atliekant tyrimus su bastutinių šeimos augalu baltažiedžiu vaireniu. Mokslininkai pastebėjo, kad šis augalas maisto atsargas padalija tiksliai pagal nakties ilgį, nesvarbu, kiek valandų būtų likę iki aušros – 8, 12 ar 16. Matyt, turimą krakmolo kiekį jis padalija iš laiko, likusio iki aušros, ir taip apskaičiuoja tinkamą maisto medžiagų vartojimo greitį.

Kaip augalai nustato, kiek krakmolo atsargų turi? Kaip apskaičiuoja laiką? Ir kokie mechanizmai padeda jiems atlikti matematinius veiksmus? Į šiuos klausimus galbūt atsakys tolesni tyrimai.

Ką manote? Ar matematiniai augalų sugebėjimai yra evoliucijos rezultatas? O gal augalai taip buvo sukurti?