„Kiek ilgai dar šauksiu, Viešpatie, o tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: ʻSmurtas!ʼ – o tu manęs negelbėsi?“ (Habakuko 1:2, 3) Taip kalbėjo Habakukas, geras žmogus, kuriam Dievas buvo palankus. Ar jo žodžiai rodė tikėjimo stoką? Visiškai ne! Dievas Habakuką patikino, kad yra nustatęs laiką, kada padarys galą visoms kančioms (Habakuko 2:2, 3).

Kai jus ar jums artimą žmogų slegia kokia bėda, lengva pagalvoti, kad Dievas neskuba padėti, tiesiog nieko nesiima. Tačiau Biblijoje sakoma: „Jehova nedelsia tesėti pažado, nors kai kurie tai laiko delsimu, bet yra jums kantrus, – jis nenori, kad kuris nors pražūtų, bet kad visi turėtų galimybę atgailauti“ (2 Petro 3:9).

Labai greitai! Jėzus nurodė, kad tam tikra žmonių karta matys pasaulyje dedantis tokius dalykus, kurie liudys, „kad ši santvarka baigiasi“ (Mato 24:3–42). Ši Jėzaus pranašystė pildosi mūsų dienomis ir tai reiškia, jog netrukus Dievas imsis pokyčių žemėje. *

Tačiau kaip Dievas išvaduos žmoniją iš kančių? Būdamas žemėje Jėzus parodė, jog Dievas turi galią tai padaryti. Pateiksime keletą pavyzdžių.

Gamtos stichijos. Kartą, kai Jėzus su apaštalais plaukė valtimi Galilėjos ežere, staiga pakilo smarki audra ir valtį ėmė semti vanduo. Tuomet Jėzus parodė, kad jis ir jo Tėvas gali suvaldyti gamtos gaivalus (Kolosiečiams 1:15, 16). Jėzus tarė: „Nutilk! Nurimk!“ Ir kas atsitiko? „Vėjas nurimo ir pasidarė visiškai tyku“ (Morkaus 4:35–39).

Ligos. Jėzus garsėjo gebėjimu išgydyti akluosius, luošuosius, taip pat kamuojamus epilepsijos, raupsų ar bet kokios kitos negalės. Biblijoje skaitome, kad jis „išgydė visus sergančius“ (Mato 4:23, 24; 8:16; 11:2–5).

Maisto stygius. Jėzus pasinaudojo Tėvo jam suteiktomis galiomis, kad padaugintų menkas maisto atsargas. Du kartus savo tarnybos metu jis pamaitino tūkstančius žmonių (Mato 14:14–21; 15:32–38).

Mirtis. Tai, kad Jehova yra pajėgus atitaisyti mirties padarytą žalą, akivaizdu iš trijų evangelijose aprašytų atvejų, kai Jėzus prikėlė mirusįjį. Vienas prikeltųjų buvo miręs jau keturias dienas! (Morkaus 5:35–42; Luko 7:11–16; Jono 11:3–44)