1, 2. Kas būtina siekiantiems Jehovos draugystės? (Psalmyno 25:14)

 KOKIOS savybės, tavo manymu, būtinos draugystei stiprinti? Tikriausiai į mintį ateina meilė ir savitarpio parama. Kažin ar pagalvotum apie baimę. Tačiau šio straipsnio teminė citata sako, kad siekiantys Jehovos draugystės turi jo bijoti. (Perskaityk Psalmyno 25:14.)

² Bijoti Jehovos dera visiems jo tarnams, net ir ilgamečiams. Tačiau ką reiškia bijoti Dievo? Kaip tokią baimę išsiugdyti? Daug suprasime pasigilinę į pasakojimus apie rūmų prievaizdą Abdiją, vyriausiąjį kunigą Jehojadą ir karalių Jehoašą.

3. Nuo ko baimė gali mus apsaugoti?

³ Baimė mus apima, kai kyla koks nors pavojus. Ir tai gerai, nes tada stengiamės išvengti grėsmės ir elgiamės protingai ir apdairiai. Pavyzdžiui, neiname per arti stataus skardžio, kad nuo jo nenukristume. Arba kilus gaisrui bėgame iš degančio namo. O bijodami susigadinti draugystę su bičiuliu saugomės, kad nepadarytume jam ko nors bloga ar nepasakytume užgaulaus žodžio.

4. Ko siekia Šėtonas?

⁴ Šėtonas nori, kad Dievas žmonių akyse taptų siaubūnu. Jis bruka visiems tą patį melą, kurį kadaise  išsakė Elifazas, – esą Jehova yra kerštingas, piktas ir jam įtikti neįmanoma (Job 4:18, 19). Jis siekia, kad atsitolintume nuo savo Kūrėjo ir nustotume jam tarnauti. Norėdami išvengti šių spąstų, turime suvokti, ką reiškia bijoti Dievo, ir kaip tokį jausmą ugdytis.

5. Ką reiškia bijoti Dievo?

⁵ Tad kokį žmogų galima pavadinti dievobaimingu? Tokį, kuris myli Dievą ir saugosi, kad savo elgesiu jo nenuliūdintų. Štai Jėzus, anot apaštalo Pauliaus, buvo išklausytas „dėl savo dievobaimingumo“ (Hbr 5:7). Žinoma, Jėzus nedrebėjo prieš Jehovą (Iz 11:2, 3). Savo Tėvą jis mylėjo ir visada noriai jo klausė (Jn 14:21, 31). Kaip ir Jėzus, mes jaučiame Dievui didelę pagarbą ir žavimės jo išmintimi, teisingumu ir galia. Taip pat žinome, kad Jehova mus labai myli ir kad jam būtų skaudu, jeigu elgtumės blogai (Ps 78:41). Užtat turime leistis Dievo mokomi ir auklėjami. Tada jo širdis džiaugsis (Pat 27:11).

6. Kaip galime ugdytis Dievo baimę? (Psalmyno 34:11)

⁶ Dievo baimė mums nėra įgimta, ją turime išsiugdyti. (Perskaityk Psalmyno 34:11.) Vienas būdas tai daryti – tyrinėti gamtos pasaulį. Kuo geriau iš kūrinijos pažįstame Jehovos išmintį, galią ir meilę, tuo labiau jį gerbiame ir mylime (Rom 1:20). Sesė vardu Eidrien pasakė: „Jehovos išmintis, akivaizdi iš kūrinių, mane stulbina ir padeda suvokti, kad jis žino, kas man geriausia.“ Apie tai mąstydama ji priėjo prie išvados: „Kodėl turėčiau daryti ką nors bloga ir taip statyti barjerą tarp savęs ir Jehovos, gyvybės Davėjo?“ Ar nevertėtų ir tau skirti laiko, kad ir šią savaitę, pamąstyti apie kurį nors Dievo kūrinį? Taip pajausi dar daugiau pagarbos ir meilės Kūrėjui (Ps 111:2, 3).

7. Kaip malda padeda ugdytis sveiką Jehovos baimę?

⁷ Dievo baimę ugdomės ir reguliariai melsdamiesi. Kuo daugiau su Jehova kalbamės, tuo realesnis jis mums tampa. Argi melstume jėgų atlaikyti mėginimą, jeigu abejotume, kad Dievas yra realus ir nepaprastai galingas? Ir nejau dėkotume jam už begalinę meilę, jei netikėtume, kad iš tiesų atidavė už mus savo Sūnų? Ir tikriausiai neprašytume padėti išspręsti kilusią problemą, jeigu nesižavėtume jo beribe išmintimi. Kuo mūsų maldos gilesnės ir prasmingesnės, tuo labiau su Jehova suartėjame ir tuo didesnę pagarbą jam jaučiame. Tokios maldos įkvepia mums ryžto visomis pastangomis stiprinti savo draugystę su Dievu.

8. Kaip dar ugdomės Dievo baimę?

⁸ Dievo baimę ugdomės ir studijuodami jo Žodį. Taip galime mokytis iš pasakojimų apie ištikimus Jehovos tarnus ir apie tuos, kurie nuėjo blogu keliu. Pakalbėkime apie du išties dievobaimingus vyrus – karaliaus Ahabo rūmų prievaizdą Abdiją ir vyriausiąjį kunigą Jehojadą. Tada pažiūrėsime,  kas pasakojama apie Judo karalių Jehoašą. Šis iš pradžių kaip dera tarnavo Jehovai, bet paskui nuo jo nusigręžė.

9. Kokį poveikį Dievo baimė darė Abdijui? (1 Karalių 18:3, 12)

⁹ Biblijoje Abdijas b pristatytas tokiais žodžiais: „Abdijas nuoširdžiai bijojo Jehovos.“ (Perskaityk 1 Karalių 18:3, 12.) Kokį poveikį Dievo baimė jam darė? Viena, šis vyras buvo sąžiningas ir patikimas, todėl valdovas paskyrė jį rūpintis karališkąja šeimyna. (Palygink su Nehemijo 7:2.) Taip pat jis nestokojo drąsos, o jos išties labai reikėjo. Anuomet šiaurinę karalystę valdė nedorasis Ahabas, „blogesnis už visus savo pirmtakus“ (1 Kar 16:30). Ahabo žmona, Baalo garbintoja Jezabelė, taip nekentė Jehovos, kad mėgino teisingą Dievo garbinimą rauti su šaknimis ir išžudė daugelį Jehovos pranašų (1 Kar 18:4). Taigi, Abdijui turėjo būti labai sunku.

10. Kaip atsiskleidė Abdijo drąsa?

¹⁰ Kaip atsiskleidė nepaprasta Abdijo drąsa? Kai Jezabelė pradėjo persekioti ir žudyti Dievo pranašus, jis šimtą jų paslėpė „po penkiasdešimt olose ir aprūpino duona bei vandeniu“ (1 Kar 18:4). Jei kas nors būtų užklupęs Abdiją tai darantį, šis tikrai būtų sulaukęs mirties bausmės. Aišku, mirti jis nenorėjo, tačiau vis tiek rizikavo, nes Jehovą ir jo tarnus mylėjo labiau nei save.

11. Kaip Abdijo pavyzdžiu seka šiuolaikiniai Dievo tarnai? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Šiandien nemažai Jehovos tarnų gyvena kraštuose, kur mūsų veikla uždrausta. Jie kaip dera gerbia valdžią, tačiau sykiu stengiasi likti ištikimi ir atsidavę Dievui (Mt 22:21). Dievobaimingi krikščionys visų pirma klauso  Jehovos (Apd 5:29). Jie nepaliauja skelbti gerosios naujienos ir rinktis į sueigas. Tiesa, daro tai apdairiai (Mt 10:16, 28). Jiems rūpi bendratikių dvasinė gerovė. Štai brolis Henris gyvena Afrikos šalyje, kurioje mūsų veikla seniau buvo uždrausta. Tuo laikotarpiu jis savanoriškai pristatydavo mūsų leidinius broliams ir sesėms. Henris rašė: „Aš iš prigimties drovus. Esu įsitikinęs, kad drąsos man įkvėpė didelė pagarba Jehovai.“ Ar būtum toks pat drąsus? Žinoma, jeigu nuoširdžiai bijai Dievo.

12. Kaip Jehojada ir jo žmona parodė ištikimybę Jehovai?

¹² Vyriausiasis kunigas Jehojada bijojo Jehovos, todėl ištikimai gynė teisingą jo garbinimą. Prisiminkime, kas vyko, kai Jezabelės duktė Atalija užgrobė Judo sostą. Žmonės, aišku, bijojo tos moters. Ji buvo tokia negailestinga ir taip geidė valdžios, kad užsimojo išžudyti visus karališkos linijos palikuonius – savo pačios vaikaičius! (2 Met 22:10, 11) Vienas iš tų berniukų, Jehoašas, išgyveno, nes Jehojados žmona Jehošabata jį apsaugojo – abu su vyru paslėpė vaiką ir juo rūpinosi. Taip jiedu padėjo išsaugoti Dovydo giminės liniją. Jehojada nepabūgo Atalijos ir liko atsidavęs Jehovai (Pat 29:25).

13. Kaip Jehojada darsyk parodė, kad yra ištikimas Jehovai?

¹³ Kai Jehoašui sukako septyneri, Jehojada vėl parodė nepalaužiamą ištikimybę Jehovai. Jis sugalvojo planą, kaip teisėtą Dovydo palikuonį Jehoašą iškelti į karalius. Jeigu tas planas būtų žlugęs, Jehojadą tikriausiai būtų nužudę. Tačiau Jehova jo sumanymą palaimino ir viskas pavyko. Remiamas Izraelio kilčių vyriausiųjų ir levitų, Jehojada paskelbė Jehoašą karaliumi, o Atalija buvo nugalabyta (2 Met 23:1–5, 11, 12, 15; 24:1). Tada Jehojada „sudarė sandorą tarp Jehovos ir karaliaus bei tautos, kad jie ir toliau bus Jehovos tauta“ (2 Kar 11:17). Be to, „prie Jehovos Namų vartų jis pastatė sargus, kad negalėtų įeiti nė vienas, kas dėl kokios nors priežasties yra nešvarus“ (2 Met 23:19).

14. Kokios pagarbos Jehojada susilaukė?

¹⁴ Jehova buvo pažadėjęs: „Aš pagerbsiu tuos, kas mane gerbia“ (1 Sam 2:30). Jehojada išties susilaukė tokios pagarbos. Pavyzdžiui, jo geri darbai įamžinti Biblijoje, kad ir mes iš jų galėtume pasimokyti (Rom 15:4). O kai Jehojada mirė, jį palaidojo labai garbingai, „Dovydo mieste prie karalių, nes jis buvo padaręs Izraelyje daug gera dėl Dievo ir dėl jo Namų“ (2 Met 24:15, 16).

15. Ko pasimokome iš pasakojimo apie Jehojadą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Iš Jehojados pasimokome, ką reiškia bijoti Dievo. Vyresniesiems dera budriai saugoti Dievo avis ir su atsidavimu jomis rūpintis (Apd 20:28). Pagyvenusiems Jehojados patirtis liudija, kad net senyvame amžiuje jie gali būti geras įrankis Jehovos rankose,  tik svarbu likti ištikimiems. Jaunuoliams verta atkreipti dėmesį, kaip Jehova elgėsi su Jehojada, ir rodyti pagarbą vyresnio amžiaus bendratikiams, ypač tiems, kurie jau ilgus metus uoliai tarnauja Dievui (Pat 16:31). Ir visi galime pasimokyti iš Jehojadą rėmusių levitų ir kilčių vyriausiųjų. Visada nuoširdžiai palaikykime bendruomenės vadovus ir jų klausykime (Hbr 13:17).

16. Kas rodo, kad karalius Jehoašas buvo silpnavalis žmogus?

¹⁶ Karaliui Jehoašui vyriausiasis kunigas Jehojada padarė labai gerą įtaką (2 Kar 12:2). Todėl jaunasis valdovas stengėsi deramai tarnauti Jehovai. Bet kai Jehojada mirė, Jehoašas ėmė vadovautis nuo Jehovos atsimetusių didžiūnų patarimais. Prie ko tai privedė? Jis pats ir jo pavaldiniai „apleido Jehovos [...] Namus ir garbino Ašeros stulpus ir stabus“ (2 Met 24:4, 17, 18). Jehovai dėl to buvo skaudu, todėl „vis siuntė pranašus, norėdamas žmones pas save susigrąžinti, [...] bet jie nesiklausė“. Net Jehojados sūnus Zacharijas, Jehoašo pusbrolis, tarnavęs Jehovos pranašu ir kunigu, nepajėgė tų paklydėlių perkalbėti. Karalius Jehoašas paniekinęs visa, ką artimieji buvo dėl jo padarę, įsakė Zachariją nužudyti (2 Met 22:11; 24:19–22).

17. Kaip viskas baigėsi Jehoašui?

 ¹⁷ Jehoašas liovėsi bijoti Dievo ir tai nuvedė jį į pražūtį. Jehova buvo pasakęs: „Tie, kas mane niekina, bus paniekinti“ (1 Sam 2:30). Vėliau nedidelės sirų pajėgos sutriuškino Jehoašo „didžiulę kariuomenę“ ir pats karalius buvo sunkiai sužeistas. Sirams pasitraukus Jehoašą nudaigojo jo paties tarnai. Taip buvo atkeršyta už Zacharijo kraują. c To nedoro valdovo net nelaikė vertu palaidoti „karalių kapuose“ (2 Met 24:23–25).

18. Kaip, remiantis Jeremijo 17:7, 8, galime išvengti Jehoašo likimo?

¹⁸ Ko pasimokome iš Jehoašo nuopuolio? Jis buvo tarsi menkai įsišaknijęs medis, be atramos neišsilaikė. Kai jo atramos – Jehojados – neliko ir pakilo atskalūnystės vėjai, Jehoašas nuvirto. Tai aiškiai rodo, kad mūsų dievobaimingumas turi remtis ne vien bendratikių ir šeimos narių gera įtaka. Kad liktume dvasiškai tvirti, privalome patys ugdytis Dievo baimę ir atsidavimą – reguliariai ir stropiai studijuoti Bibliją ir malda stiprinti savo ryšį su Jehova (perskaityk Jeremijo 17:7, 8; Kol 2:6, 7).

19. Ko Jehova iš mūsų tikisi?

¹⁹ Jehova prašo iš mūsų visai nedaug – tik to, kas nusakyta Mokytojo 12:13: „Bijok Dievo ir laikykis jo įsakymų – tai kiekvieno žmogaus pareiga.“ Jeigu Jehovos bijome, pajėgsime atlaikyti visus būsimus išbandymus, lygiai kaip Abdijas ir Jehojada. Mūsų draugystės su dangiškuoju Tėvu niekas neišardys.