Tegu Biblijos studijos praturtina tavo maldas
Tegu Biblijos studijos praturtina tavo maldas
„O Viešpatie! Tebūna tavo ausis atidi savo tarno maldai“ (NEH 1:11).
1, 2. Kodėl naudinga pasigilinti į kai kurias Biblijoje užrašytas maldas?
KIEKVIENAM tikrajam Dievo garbintojui būtina studijuoti Bibliją ir melstis (1 Tes 5:17; 2 Tim 3:16, 17). Šventasis Raštas, aišku, ne maldaknygė, bet jame, pavyzdžiui, Psalmyne, užrašyta daug maldų.
2 Skaitydamas ir studijuodamas Bibliją, ko gero, randi tokių maldų, kurios tinka tavo aplinkybėmis. Taigi mintimis iš Šventajame Rašte užrašytų maldingų apmąstymų gali praturtinti savo paties maldas. Ko galima pasimokyti iš žmonių, kurie šaukėsi Dievo pagalbos ir jos sulaukė? Kuo tau vertingos jų maldos?
Prašykis ir leiskis Dievo vadovaujamas
3, 4. Kam buvo siųstas Abraomo tarnas ir ko galime pasimokyti iš to, kaip Jehova jam padėjo įvykdyti užduotį?
3 Studijuodamas Bibliją įsitikini, jog visada turi prašytis Dievo vadovaujamas. Prisimink, kaip klostėsi įvykiai, kai patriarchas Abraomas pasiuntė savo vyriausiąjį tarną, greičiausiai Eliezerą, į Mesopotamiją surasti Izaokui dievobaimingos žmonos. Atsisėdęs prie šulinio, kur moterys ateina vandens semtis, tarnas meldėsi: „Viešpatie, [...] jei mergaitė, kurios paprašysiu: ‘Prašyčiau palenkti savo ąsotį ir duoti man atsigerti’, atsakytų: ‘Gerk, aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, tebūna ji ta, kurią tu paskyrei savo tarnui Izaokui. Taip aš žinosiu, kad tu parodei ištikimą meilę mano šeimininkui“ (Pr 24:12-14).
4 Abraomo tarnas sulaukė, ko prašė, — jo kupranugarius pagirdė atėjusi Rebeka. Netrukus ši mergina jau keliavo į Kanaaną. Čia ji tapo mylima Izaoko žmona. Aišku, dabar jau negali tikėtis ypatingo ženklo nuo Dievo, bet jis tau vadovaus gyvenime, jeigu to prašysi ir leisiesi šventosios dvasios vedamas (Gal 5:18).
Malda padeda atsikratyti nerimo
5, 6. Kas įsidėmėtina Jokūbo maldoje, kurią jis pasakė prieš susitikdamas su Ezavu?
5 Malda gali padėti atsikratyti nerimo. Bijodamas savo dvynio brolio Ezavo, Jokūbas meldė: „Viešpatie, [...] nesu vertas tos visos ištikimos meilės ir tos visos ištikimybės, kurią parodei savo tarnui [...]. Prašyčiau išgelbėti mane iš mano brolio rankos — Ezavo rankos, nes aš jo bijau! [...] Jis ateis ir parblokš mane, išžudys motinas ir vaikus. Betgi tu pats pasakei: ‘Aš būsiu tau labai geras ir padarysiu tavo palikuonis kaip jūros smiltis, kurių dėl gausumo negalima suskaityti’“ (Pr 32:10-13 [32:9-12, Brb]).
6 Jokūbas, tiesa, ir pats ėmėsi atsargumo priemonių, tačiau kai susitikimas su Ezavu praėjo taikingai, suprato, jog tai buvo atsakas į maldą (Pr 33:1-4). Perskaityk aną Jokūbo prašymą atidžiai ir pamatysi, kad jis ne tik pagalbos šaukėsi, bet ir išreiškė tikėjimą žadėtuoju Palikuoniu, taip pat dėkojo Dievui už jo ištikimą meilę. Gal tave irgi kamuoja kokia nors vidinė baimė? (2 Kor 7:5) Jei taip, įvykis su Jokūbu primins, kad nerimą galima įveikti malda. Bet joje sykiu su prašymais kalbėk ir apie savo tikėjimą.
Melsk išminties
7. Kodėl Mozė maldavo Jehovą parodyti jam savo kelius?
7 Norėdami džiuginti Jehovą, prašykime jį išminties. Kadaise Mozė maldavo Dievą parodyti jam savo kelius. Jis sakė: „Štai tu [Jehova] man liepei: ‘Vesk į priekį [iš Egipto] šią tautą’ [...]. Jei aš tikrai radau malonę tavo akyse, prašyčiau parodyti man savo kelią, kad galėčiau [...] nuolat rasti malonę tavo akyse“ (Iš 33:12, 13). Atsakydamas Dievas leido Mozei dar geriau jį pažinti, o šito labiausiai ir reikėjo žmogui, turėjusiam vadovauti jo tautai.
8. Kuo tau naudinga apmąstyti 1 Karalių 3:7-14 užrašytos maldos žodžius?
8 Dovydas irgi meldė: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie“ (Ps 25:4). Dovydo sūnus Saliamonas Dievą prašė sau, Izraelio karaliui, būtinos išminties. Ta malda patiko Jehovai ir jis suteikė valdovui ne tik to, ko šis prašė, bet ir turto, šlovės. (Perskaityk 1 Karalių 3:7-14.) Jei bendruomenėje gavai atsakingas pareigas, kurios tau atrodo per sunkios, melsk išminties ir puoselėk nuolankią dvasią — Dievas tikrai padės įgyti žinių bei gebėjimo išmintingai veikti, kad savo užduotį vykdytum deramai, su meile.
Melskis iš širdies
9, 10. Ką svarbaus įsidėmėjai iš Saliamono maldos, pasakytos per šventyklos dedikaciją, žodžių apie širdį?
9 Kad malda būtų išklausyta, kalbėk iš visos širdies. Pirmojoje Karalių knygoje, 8-ame skyriuje, užrašyta nuoširdi Saliamono malda, kurią 1026 m. p. m. e. jis pasakė Jeruzalėje priešais didžiulę minią, susirinkusią į Jehovos šventyklos dedikaciją. Kai Šventų švenčiausiojoje buvo padėta sandoros skrynia ir šventyklą pripildė Jehovos debesis, Saliamonas kreipėsi į Dievą šlovinimo žodžiais.
10 Įsiklausyk į Saliamono maldą, į jo žodžius apie širdį. Karalius tvirtina, jog žmogaus širdį pažįsta tik Jehova (1 Kar 8:38, 39). Malda rodo, kad tam nusidėjėliui, kuris pas Dievą sugrįžta „visa širdimi“, yra viltis. Dievo tautai patekus į priešų nelaisvę, jis išgirs savųjų maldavimus, jeigu šie nepadalyta širdimi bus su juo (1 Kar 8:48, 58, 61). Taigi tavo malda turi kilti iš širdies gelmių.
Kaip psalmės padeda tau praturtinti savo maldas
11, 12. Ko gali pasimokyti iš maldingų apmąstymų vieno levito, kurio keliai į Dievo šventyklą nutrūko?
11 Kaip praturtinti savo maldas ir laukti Dievo atsakymo, galima pasimokyti gilinantis į psalmes. Pažiūrėkime, koks kantrus buvo vienas levitas tada, kai pakliuvo į tremtį ir jo keliai į Jehovos šventyklą nutrūko. Jis giedojo: „Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie? Kodėl taip nerimsti krūtinėje? Turėk viltį Dieve! Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą“ (Ps 42:6, 12; 43:6 [42:5, 11; 43:5, Brb]).
12 Ko pamoko ano levito pavyzdys? Jei esi įkalintas už teisumą ir nebegali būti sykiu su bendratikiais garbinimo vietoje, kantriai lauk, kol Dievas ims veikti tavo labui (Ps 37:5). Apmąstyk, kiek džiaugsmo jau patyrei tarnaudamas Dievui, ‘turėk jame viltį’ vėl būti drauge su visa brolija, melsk ištvermės.
Melskis tikėdamas
13. Kodėl tu, kaip patariama Jokūbo 1:5-8, turi melstis tikėdamas?
13 Visada, kad ir kokios būtų tavo aplinkybės, melskis tikėdamas. Jei esi mėginamas ir stengiesi likti nepriekaištingas, laikykis Jokūbo patarimo: prašyk Jehovą pagalbos ir tvirtai pasitikėk, kad jis, norėdamas padėti tau ištverti sunkumus, gali suteikti išminties. (Perskaityk Jokūbo 1:5-8.) Dievas žino, ką tau tenka iškęsti, ir per savo dvasią remia, guodžia. Todėl išliek Jehovai savo širdį „nė kiek neabejodamas“ ir leiskis jo dvasios vedamas, elkis, kaip moko jo Žodis.
14, 15. Kodėl galima tvirtinti, kad Ona ir meldėsi, ir elgėsi tikėdama?
14 Štai Ona, antroji vieno Levio giminės vyro, Elkanos, žmona, ir meldėsi, ir elgėsi tikėdama. Iš jos, nevaisingos moters, tyčiodavosi kita žmona, Penina, nes pati turėjo keletą vaikų. Atėjusi ten, kur buvo padangtė, Ona padarė įžadą, kad, jei susilauks sūnaus, atiduos jį Jehovai. Vyriausiasis kunigas Elis, pastebėjęs, kad šios maldininkės lūpos kruta be jokio garso, palaikė ją girta. Išgirdęs, jog taip nėra, jis pasakė: „Tesuteikia tau Izraelio Dievas, ko iš jo prašei.“ Ona nežinojo, kaip visa baigsis, bet neabejojo, kad malda bus išklausyta. Todėl „jos veidas daugiau nebebuvo prislėgtas“, ji nebeliūdėjo (1 Sam 1:9-18).
15 Ona pagimdė Samuelį. Kai vaiką nujunkė, atidavė jį eiti šventąją Jehovos padangtės tarnybą (1 Sam 1:19-28). Naudinga apmąstyti, kaip minėtomis aplinkybėmis Ona meldėsi. Tai padės tau praturtinti savo maldas. Taip pat žinosi, jog net nusiminimą, apėmusį dėl kokio nors sunkumo, galima įveikti, jei tvirtai tiki, kad Jehova tave išklausys (1 Sam 2:1-10).
16, 17. Kaip viskas susiklostė dėl to, kad Nehemijas meldėsi ir veikė kupinas tikėjimo?
16 Nehemijo, teisaus vyro, gyvenusio penktajame amžiuje prieš mūsų erą, maldos ir darbai bylojo apie jo tvirtą tikėjimą. Jis prašė: „O Viešpatie! Tebūna tavo ausis atidi savo tarno maldai ir maldai tavo tarnų, kurie su džiugesiu garbina tavo vardą. Maldauju suteikti sėkmę šiandien tavo tarnui, nuteikti tą žmogų būti jam maloningą!“ Kas buvo „tas žmogus“? Persijos karalius Artakserksas. Nehemijas tarnavo jo taurininku (Neh 1:11).
17 Sužinojęs, kad iš Babilono nelaisvės sugrįžę žydai „gyvena dideliame varge ir yra niekinami“, o „Jeruzalės sienos sugriautos“, tikėjimo kupinas Nehemijas daug dienų meldėsi (Neh 1:3, 4, Brb). Tai, kaip į maldas buvo atsakyta, pranoko visus jo lūkesčius: karalius Artakserksas leido jam keliauti į Jeruzalę atstatyti miesto sienų (Neh 2:1-8). Netrukus darbas buvo padarytas. Dievas išpildė Nehemijo prašymus, nes šis vyras jam meldėsi tikėdamas ir rūpindamasis, kad būtų puoselėjamas teisingas garbinimas. Ar tokios yra ir tavo maldos?
Maldoje šlovink Dievą ir jam dėkok
18, 19. Už ką šlovinti Jehovą ir jam dėkoti turi jo tarnas?
18 Nepamiršk, kiek daug už ką gali maldoje Dievą šlovinti ir jam dėkoti! Štai Dovydas itin aukštino Jehovos karaliavimą. (Perskaityk Psalmyno 145:10-13.) Ar savo maldose dėkoji už garbę skelbti Jehovos Karalystę? Psalmininkų žodžiai taip pat moko tave iš širdies dėkoti Dievui už krikščionių sueigas, asamblėjas, kongresus (Ps 27:4; 122:1).
19 Brangindamas savo neįkainojamą ryšį su Dievu, nori jam dėkoti visa siela, gal panašiai kaip čia pasakyta: „Tautose dėkosiu tau, Viešpatie, giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių. Juk tavo gerumas didis kaip dangus, o ištikimybė siekia debesis. Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visoje žemėje!“ (Ps 57:10-12 [57:9-11, Brb]). Kaip nuoširdžiai kalba psalmininkas! Argi jo žodžiai neuždega tavęs, ar nepaskatina melstis kuo prasmingiau?
Kreipkis į Dievą su didžia pagarba
20. Kaip Marija išreiškė savo pagarbą Dievui?
20 Savo maldose turi rodyti didžią pagarbą Dievui. Pagarbūs Marijos žodžiai, kai ji meldėsi sužinojusi, jog taps Mesijo motina, panašūs į tuos, kuriuos maldoje pasakė Ona, atvedusi savo mažąjį Samuelį tarnauti padangtėje. Apie Marijos pagarbą byloja tai, kaip ji prabilo į Dievą: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“ (Lk 1:46, 47). Argi nebūtų tauru ir savo maldoje išsakyti panašius jausmus? Nenuostabu, kad dievobaimingoji Marija buvo išrinkta tapti Jėzaus, Mesijo, motina.
21. Ką Jėzaus maldos bylojo apie pagarbą Dievui ir pasitikėjimą juo?
21 Jėzus kreipdavosi maldoje į Dievą pagarbiai, kupinas tikėjimo. Štai prieš prikeldamas Lozorių „Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: ‘Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai’“ (Jn 11:41, 42). Ar artindamasis prie Dievo malda rodai jam pagarbą, pasitikėjimą? Įsiklausyk į pagarbius pavyzdinės Jėzaus maldos žodžius ir suprasi, kas čia itin svarbu: kad Jehovos vardas būtų laikomas šventu, kad ateitų jo Karalystė ir būtų įgyvendinta jo valia (Mt 6:9, 10). Pagalvok apie savo paties maldas. Ar jos byloja, kad lauki Jehovos Karalystės, trokšti vykdyti jo valią, šlovinti šventą jo vardą? Visa tai turėtų atsispindėti tavo maldose.
22. Kodėl gali tvirtai tikėti, kad Jehova suteiks drąsos skelbti gerąją naujieną?
22 Persekiojami ir kitokius vargus kenčiantys krikščionys paprastai prašo Jehovą padėti be baimės toliau jam tarnauti. Kai sinedrionas liepė Petrui ir Jonui daugiau ‘nemokyti Jėzaus vardu’, abu apaštalai ryžtingai pasakė negalį tylėti (Apd 4:18-20). Paleisti jiedu papasakojo draugams, kas buvo įvykę. Tada susirinkusieji kreipėsi į Dievą pagalbos, kad suteiktų drąsos skelbti jo žodį. Kaip jie turėjo džiaugtis, kad prašymas išklausytas: „visi buvo pripildyti Šventosios Dvasios ir drąsiai kalbėjo Dievo žodį“ (Jr)! (Perskaityk Apaštalų darbų 4:24-31.) Dėl to daugybė žmonių tapo Jehovos garbintojais. Malda tave irgi gali sustiprinti ir nuteikti taip, kad gerąją naujieną garsintum be baimės.
Tegu ir toliau tavo maldos būna kuo prasmingesnės
23, 24. a) Pateik iš Biblijos daugiau pavyzdžių, mokančių melstis kuo prasmingiau. b) Kaip pats sieksi praturtinti savo maldas?
23 Skaitydamas ir studijuodamas Bibliją, rasi daug kitų pavyzdžių, įkvepiančių melstis kuo prasmingiau. Štai tu, kaip kadaise Jona, gali maldoje pabrėžti, kad „išgelbėjimas ateina iš Viešpaties“ (Jon 2:2-11 [2:1-10, Brb]). Jei sąžinę slegia sunki nuodėmė ir kreipeisi pagalbos į vyresniuosius, maldingi Dovydo apmąstymai padės tau išlieti savo atgailą Dievui (Ps 51:3-14 [51:1-12, Brb]). O kaip kreiptis į Jehovą šlovinimo žodžiais, gali pasimokyti iš Jeremijo (Jer 32:16-19). Arba jei nori rasti sau porą, įsidėmėk maldą, užrašytą Ezros 9-ame skyriuje; joje išsakytos mintys sykiu su tavo paties prašymais gali sustiprinti ryžtą paklusti Dievui ir tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Kor 7:39; Ezr 9:6, 10-15).
24 Nenustok skaityti ir studijuoti Bibliją, ieškoti, kas joje pasakyta viena ar kita tema. Žiūrėk, ką iš ten galėtum paminėti savo maldose, kai kreipiesi į Dievą su prašymais, padėka ir šlovinimo žodžiais. Biblijos studijos padės praturtinti maldas ir tai, be abejo, dar labiau suartins tave su Jehova Dievu.
Kaip atsakysi?
• Kodėl turime prašytis ir leistis Dievo vadovaujami?
• Kodėl turime melsti išminties?
• Kaip psalmės padeda mums praturtinti savo maldas?
• Kodėl turime kreiptis į Dievą tikėdami ir su pagarba?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 8 puslapyje]
Abraomo tarnas meldė, kad Dievas jam vadovautų. Ar tu irgi to prašai?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Šeimoje vedamos Biblijos studijos gali padėti tau praturtinti savo maldas
