Ar žinojote?

Kodėl Biblijoje, Pirmame laiške korintiečiams, rašoma: „Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje“?

▪ Apaštalas Paulius rašė: „Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami“ (1 Korintiečiams 10:25). Kaip mėsa, apie kurią čia kalbama, atsidurdavo ant prekystalio?

Graikų ir romėnų šventyklose gyvulių aukojimas buvo svarbiausia apeigų dalis. Tačiau visos paaukoto gyvulio mėsos nesuvalgydavo. Atliekama mėsa iš pagonių šventyklų būdavo parduodama mėsos turgavietėse. Knygoje Idol Meat in Corinth rašoma: „Kulto tarnai [...] kartais buvo vadinami virėjais ir (arba) skerdėjais. Už aukojamo gyvulio papjovimą jie gaudavo mėsos ir kažkiek jos parduodavo turguje.“

Taigi prekyvietėje ne visa mėsa buvo per religines apeigas paaukotos mėsos likučiai. Archeologai, kasinėdami Pompėjos mėsos turgavietėje (lotyniškai macellum), aptiko avių griaučius. Pasak mokslininko Henrio Kadberio, tai reiškia, jog „galėjo būti parduodami gyvi gyvuliai arba juos skersdavo pačioje turgavietėje, macellum; taip pat čia būdavo ir šventykloje papjautų gyvulių mėsos — neaukotos arba paaukotos“.

Apaštalo Pauliaus patarimo esmė tokia: krikščionys neturi prisidėti prie pagoniško garbinimo, tačiau pagonių šventykloje paaukota mėsa pati savaime nėra suteršta.

Kodėl Jėzaus dienomis tarp žydų ir samariečių tvyrojo priešiškumas?

▪ Jono 4:9 sakoma, kad „žydai nebendrauja su samariečiais“. Nesutarimai tarp jų prasidėjo, atrodo, tada, kai Jeroboamas dešimties giminių Izraelio karalystėje įvedė stabų garbinimą (1 Karalių 12:26-30). Samariečiai buvo Samarijos, šiaurinės karalystės sostinės, gyventojai. Vėliau visus tos karalystės gyventojus imta vadinti samariečiais. Kai 740 m. p. m. e. dešimties giminių karalystę užkariavo asirai, jos žemėse jie įkurdino pagonių iš kitų kraštų. Ilgainiui vietiniai samariečiai asimiliavosi su svetimtaučiais ir tai dar labiau atitolino juos nuo teisingo garbinimo.

Praėjus keliems šimtmečiams samariečiai trukdė iš Babilono tremties grįžusiems žydams atstatyti Jehovos šventyklą ir Jeruzalės miesto sienas (Ezros 4:1-23; Nehemijo 3:33—4:2 [4:1-8, Brb]). Religinė konkurencija tarp žydų ir samariečių dar labiau sustiprėjo, kai šie, regis, ketvirtajame amžiuje prieš mūsų erą ant Garizimo kalno pasistatė savąją šventyklą.

Jėzaus dienomis žodis „samarietis“ jau buvo įgavęs papildomą prasmę — reiškė ne tiek Samarijos gyventoją, kiek ten klestėjusios religinės atskalos narį. Samariečiai tebegarbino Dievą ant Garizimo kalno, ir žydai į juos žiūrėjo nepagarbiai, su panieka (Jono 4:20-22; 8:48).

[Iliustracija 12 puslapyje]

Keraminė lėkštė, kurioje pavaizduotas gyvulio aukojimas (šeštasis amžius p. m. e.)

[Šaltinio nuoroda]

Musée du Louvre, Paris

[Iliustracija 12 puslapyje]

Jeroboamas įvedė stabų garbinimą