MILIJONAMS katalikų visame pasaulyje Pirmojo Vatikano susirinkimo 1870-aisiais priimtas nutarimas yra Bažnyčios dogma – neginčijamas ir privalomas mokymas. Tačiau dera išsiaiškinti, ar tai biblinis mokymas. Be to, ar popiežius Pranciškus tikrai yra apaštalo Petro įpėdinis? Ir ar Petras buvo pirmasis popiežius?

Vatikano susirinkimo 1870 metų nutarimas iš esmės pagrįstas Mato 16:16–19 ir Jono 21:15–17 eilučių interpretacija. Šiose bei kitose Biblijos ištraukose aprašyti Jėzaus pokalbiai su Petru rodo, jog šis apaštalas išties atliko svarbų vaidmenį krikščionybės istorijos pradžioje. Netgi pirmą kartą jiems susitikus Jėzus nusakė, kad Petras pasižymės tvirtomis tarsi uola savybėmis (Jono 1:42). Tačiau ar Kristus paskyrė Petrą viršesniu už kitus?

Mato 16:17, 18 skaitome Jėzaus žodžius Petrui: „Tu esi Petras – uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ * Ar Jėzus pasakė, kad jo „Bažnyčia“, arba bendruomenė, bus pastatyta ant Petro, tai yra žmogaus? Ar Petras turėjo tapti visų Jėzaus sekėjų galva? Kaip Jėzaus žodžius suprato tą pokalbį girdėję kiti apaštalai? Evangelijose rašoma, kad vėliau jie ne kartą ginčijosi, kuris iš jų didžiausias (Mato 20:20–27; Morkaus 9:33–35; Luko 22:24–26). Ar apaštalams būtų kilęs toks klausimas, jeigu Jėzus jau būtų suteikęs Petrui viršenybę?

Kaip Jėzaus žodžius suprato pats Petras? Jam, izraelitui, tikriausiai buvo žinomos įvairios hebrajiškų šventųjų raštų pranašystės, kuriose kalbama apie „akmenį“ arba „kertinį akmenį“  (Izaijo 8:13, 14; 28:16; Zacharijo 3:9). Cituodamas vieną iš jų savo laiške bendratikiams Petras paaiškino, kad pranašautasis „kertinis akmuo“ yra Viešpats Jėzus Kristus – Mesijas. Graikišką žodį petra (tą patį, kurį randame Mato 16:18 užrašytuose Jėzaus žodžiuose) Petras vartojo kalbėdamas tiktai apie Kristų (1 Petro 2:4–8).

Kitas ištikimas Jėzaus sekėjas buvo apaštalas Paulius. Ar Paulius manė, kad Jėzus Petrą paskyrė viršesniu už kitus? Pripažindamas Petro padėtį pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenėje, Paulius savo laiške paminėjo jį tarp tų, kurie „laikomi šulais“. Taigi, Pauliaus nuomone, šulų buvo ne vienas (Galatams 2:9). Be to, jeigu Jėzus būtų paskyręs Petrą bendruomenės galva, ar bendratikiai būtų tik laikę jį šulu, kitaip tariant, tarpusavyje taip svarstę?

Kartą, paminėdamas atvejį, kai Petras elgėsi su žmonėmis veidmainiškai, Paulius rašė: „Aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo peiktinas“ (Galatams 2:11–14). Paulius nemanė, kad Kristus savo bažnyčią, arba bendruomenę, pastatė ant Petro ar kokio kito netobulo žmogaus. Priešingai, jis tikėjo, jog bendruomenės pamatas – Jėzus Kristus. Paulius neabejojo, kad „uola buvo Kristus“ (1 Korintiečiams 3:9–11; 10:4).

Kaip tad turėtume suprasti šiuos žodžius: „Tu esi Petras – uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“? Norint teisingai išsiaiškinti šią ištrauką, būtina pažvelgti į kontekstą. Apie ką Jėzus su Petru kalbėjo? Prieš akimirką Jėzus buvo mokinių paklausęs: „Kuo jūs mane laikote?“ Nė kiek nedvejodamas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus.“ Jėzus jį už tai pagyrė ir pridūrė savo bažnyčią, arba bendruomenę, pastatysiąs ant dar tvirtesnės  „uolos“ – savęs paties, tikėjimą kuriuo Petras ką tik išreiškė (Mato 16:15–18).

Tad nenuostabu, jog daugelis Bažnyčios tėvų teigė, kad Mato 16:18 minima uola yra Kristus. Pavyzdžiui, Augustinas penktame amžiuje rašė: „Viešpats tarė: „Ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“, nes Petras jam buvo pasakęs „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“. Todėl ant šios uolos, kurią tu išpažinai tikįs, pastatysiu savo Bažnyčią.“ Augustinas daug kartų minėjo, kad „Uola (Petra) buvo Kristus“.

Pagal dabartinę katalikų doktriną Augustinas ir kiti būtų laikomi eretikais. Išties, pasak šveicarų teologo Ulricho Luzo, tokia biblistų nuomonė šiuo klausimu šiandien būtų pasmerkta kaip erezija, remiantis 1870 metų Vatikano susirinkimo nutarimu.

Titulas „popiežius“ apaštalui Petrui nebuvo žinomas. Įdomu, jog iki devinto amžiaus šį titulą taikė sau daugelis ne Romos vyskupų. Vis dėlto kaip oficialus titulas iki vienuolikto amžiaus pabaigos jis buvo vartojamas retai. Be to, niekas iš pirmųjų krikščionių nemanė, kad viršenybė, arba pirmumo teisė, tariamai suteikta Petrui, buvo perduota įpėdiniams. Todėl vokiečių biblistas Martinas Hengelis padarė išvadą, kad „nėra aiškių istorinių ir teologinių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tai, kas vėliau tapo popiežiaus pirmumo teise“.

Taigi ar Petras buvo pirmasis popiežius? Ar jis turėjo įpėdinių? Ar katalikiška popiežiaus pirmumo teisės dogma yra paremta Biblija? Vienintelis teisingas atsakymas į visus šiuos klausimus – ne. Tačiau neabejotina tiesa yra tai, kad Jėzus pastatė savo bažnyčią, tikrąją bendruomenę, ant savęs (Efeziečiams 2:20). Vadinasi, kiekvienam svarbu išsiaiškinti: „Ar aš radau tą tikrąją bendruomenę?“