Rodyti straipsnį

Kairėje: broliai ir sesės Vliorės mieste, Albanijoje (1930 m.). Dešinėje viršuje: vieni iš pirmųjų leidinių albanų kalba. Dešinėje apačioje: Vadovaujančiosios tarybos narys Deividas Spleinas 2005 m. kongrese „Klusnumas Dievui“ pristato Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą į albanų kalbą.

2022 M. SAUSIO 7 D.
ALBANIJA

Geroji naujiena Albanijoje garsinama jau 100 metų – veiklos nesustabdė net dešimtmečius trukęs draudimas

Geroji naujiena Albanijoje garsinama jau 100 metų – veiklos nesustabdė net dešimtmečius trukęs draudimas

2022-ieji žymi Jehovos liudytojų veiklos Albanijoje šimtmetį.

Vienas iš pirmųjų albanų, pažinusių tiesą, buvo Jungtinėse Valstijose gyvenęs Našas Idrizis. XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje jis ėmė studijuoti Bibliją su Biblijos tyrinėtojais (taip anuomet vadinosi Jehovos liudytojai).

1922-aisiais Našas grįžo į Albaniją ir ėmė su kitais dalytis įgytomis žiniomis. Vėliau iš Amerikos namo sugrįžo ir daugiau Biblijos tyrinėtojais tapusių albanų.

Tanasas Dulis

Vienas pirmųjų, atsiliepusių į gerąją naujieną Albanijoje, buvo Tanasas Dulis. Jis pasakojo: „1925-aisiais šalyje buvo trys organizuotos bendruomenės, taip pat pavienių Biblijos tyrinėtojų ir susidomėjusių asmenų.“

Anais laikais į albanų kalbą buvo išversti keli mūsų leidiniai, pavyzdžiui, knyga Arpa Dievo ir brošiūrėlė Pageidaujamoji valdžia. 1925 m. gruodžio 1 d. Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma, kad „šalyje išplatinta nemažai albaniškų leidinių ir žmonės ten su džiaugsmu klausosi tiesos“.

Argjiro ir Našas Doriai

Kadangi Jehovos liudytojai uoliai skelbė gerąją naujieną, žmonės juos pradėjo vadinti ungjillorë, tai yra „evangelizuotojais“. Našas Doris, pasikrikštijęs 1930-aisiais, pasakojo: „1935 metais viena mūsų grupė išsinuomojo autobusą skelbti Kelciūrėje. Vėliau buvo sudarytas didesnės išvykos po Albaniją maršrutas į Permečio, Leskoviku, Ersekės, Korčės, Pogradecio ir Elbasanio miestus. Mes užbaigėme šią kelionę Tiranoje kaip tik laiku, kad dalyvautume Kristaus mirties Minėjime.“

1939-aisiais Albaniją užėmė Italijos fašistai ir Jehovos liudytojų veikla buvo uždrausta. Vykstant karo veiksmams tarp Graikijos ir Italijos a, mūsų broliai laikėsi neutralios pozicijos ir nesutiko imti ginklo į rankas. Už tai jie buvo persekiojami, 15 brolių atsidūrė kalėjime. Brolis Nikodimas Šytis buvo išsiųstas į koncentracijos stovyklą ir iš jos nebegrįžo.

1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Albanijos valdžią perėmė komunistų partija. Liudytojai ir toliau buvo persekiojami: kai kurie buvo įkalinti, patyrė kankinimus, buvo išsiųsti į priverčiamojo darbo stovyklas toli nuo savo šeimų. Tuo laikotarpiu Albanija buvo visiškai atsiskyrusi nuo likusio pasaulio. 1959-ųjų Jehovos liudytojų metraštyje rašoma: „Albanijos valdžia gali atskirti mūsų bendratikius nuo likusios naujojo pasaulio visuomenės, tačiau negali sutrukdyti šventajai dvasiai jiems padėti.“ 1967 metais Albanija pasiskelbė pirmąja pasaulyje ateistine valstybe. Ten likusi nedidelė Jehovos liudytojų grupelė toliau tęsė savo veiklą, tik turėjo būti labai atsargūs.

Žlugus komunistinei santvarkai, 1992 m. gegužės 22 d. – po daugiau nei 50 draudimo metų – Jehovos liudytojai šalyje buvo oficialiai įregistruoti.

Šiuo metu Albanijoje yra 89 bendruomenės, jose tarnauja 5550 Jehovos liudytojų. Džiaugiamės, kad nepaisant aršaus persekiojimo, šiame krašte „Jehovos žodis sparčiai plito ir įsigalėjo“ (Apaštalų darbų 19:20).

a Karas tarp Graikijos ir Italijos vyko 1940 m. spalio 28 d.–1941 m. balandžio 23 d. Tai buvo Balkanų kampanijos per Antrąjį pasaulinį karą pradžia.