Ir al contenido

¿Pitaj Jehová?

¿Pitaj Jehová?

Biblia nin

 Jehovaqa cheqa Dios. Payqa cielopiwan jallpʼapiwan tukuy imata ruwarqa (Apocalipsis 4:11). Paytaqa Abrahán, Moisés, Jesús ima yupaycharqanku (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Chantapis payqa ‘tukuy jallpʼantinmanta’ Dios, manataj uj llajtallamantachu (Salmo 47:2).

 Bibliaqa niwanchej, Diospa sutenqa Jehová kasqanta. Chay sutitaj payllapata (Éxodo 3:15; Salmo 83:18). Jehová suteqa uj hebreo palabramanta jamun, chay palabrataj “imamanpis tukuy” niyta munan. Chayrayku wakin yachayniyoj runas nisqankuman jina, Jehová suteqa niyta munan: “Pay munayninta juntʼachin”. Chay nisqankutaj, Jehová Diospaj jinapuni. Imaraykuchus payqa tukuy imata ruwarqa, imatachus ruwayta munasqantapis juntʼanpuni (Isaías 55:10, 11). Bibliaqa willallawanchejtaj, imayna Dioschus kasqanta. Astawanqa munakuyninmanta parlan (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Hebreo parlaypi Diospa sutenqa, kay tawa letraswan qhelqakorqa: YHWH (יהוה). Chay tawa letrastaj, Tetragrámaton nisqa sutiwan rejsikun. Kunanqa manaña yachanchejchu, imaynatachus chay tawa letras ñaupa hebreo parlaypi tʼojyachikusqanta. Jinapis quechuapeqa unaymantaña Jehová ninchej. Jehová suteqa Quechua de Cuzce Bibliapi ñaupajta rikhurerqa. Chay Bibliataj 1968 watapi llojserqa. a

¿Imaraykutaj mana yachakunchu imaynatachus unay hebreo parlaypi Diospa sutin tʼojyachikusqanta?

 Ñaupa tiempomanta hebreo parlayqa, mana a, e, i, o, u letraswan escribikojchu. Chay letrastaqa, paykunallaña leeshaspa yapaykoj kanku. Jinapis Ñaupa Testamento tukukusqanmanta qhepaman, wakin judiosqa yuyarqanku Diospa sutinta oqhariy mana allinchu kasqanta. Chayrayku Diospa Palabranta jatunmanta leeshaspaqa, Diospa sutinpa cuentanmanta “Señor” chayri “Dios” nej kanku. Tiempo pasasqanman jina, mana paykunallachu ajinata yuyarqanku. Chayrayku manaña yachakorqachu, imaynatachus Diospa sutinta tʼojyachina kasqanta. b

 Wakin runasqa ninku, Diospa sutenqa “Yahweh” chayri “Yahvé” nikusqanta. Wakintajrí waj jinasmanta nikusqanta ninku. Wañusqa Qochapeqa, wakin kʼuyuna librosta tarisqanku. Chay libros ukhupitaj, griego parlaypi Levítico libromanta uj chhikan kasharqa. Chay qhelqasqapeqa, Diospa sutin griegopi “Iao” palabrawan rikhurin. Ñaupa tiempomanta griego parlayta qhelqajkunaqa, Diospa sutinta kay jinasmanta nej kanku: “Iaé”, “Iabé” chayri “Iaoué”. Jinapis mana yachakunchu, ajinatapunichus manachus ñaupa tiempomanta hebreo parlaypi nikusqanta. c

Diospa sutinmanta pantasqa yuyaykuna

 Wakin runas ninku: “Bibliapeqa mana “Jehová” suti rikhurinchu. Rikhurin chayqa, yapasqaña kashan”, nispa.

 ¿Jinapunichu? Mana. Biblia qhelqakushajtenqa, Diospa sutin 7 mil kutismanta astawan rikhurerqa. d Ashkha Bibliaspi Diospa sutinta munasqankuraykulla orqhorpanku. Maypichus “Jehová” suti rikhurerqa chaypitaj, “Señor”, “Tata Dios” chayri waj sutista churanku.

 Wakin runas ninku: “Tukuy atiyniyoj Diosqa mana uj sutita necesitanchu”, nispa.

 ¿Jinapunichu? Mana. Diosqa Bibliapi sutinta may chhika kutista churacherqa. Kamachisninmantaj nin, sutinta oqharinankuta (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Chantapis Diosqa, ñaupa tiempopi sutinta qonqachiyta munajkunata juchacharqa (Jeremías 23:27).

 Wakin runas ninku: “Judiospis Diospa sutinta oqhariyta manchachikorqanku. Noqanchejpis Diospa sutinta Bibliamanta orqhopunallanchej tiyan”, nispa.

 ¿Jinapunichu? Mana. Diospa Palabranta copiaj judiosqa, Diospa sutinta mana oqharispapis Bibliapi churapullarqanku. Chantapis Diosqa runasta qhatinanchejmanta, payta kasukunanchejta munan (Mateo 15:1-3).

 Wakin runas ninku: “Mana yachanchejchu, imaynatachus Diospa sutin hebreo parlaypi nikusqanta. Chayrayku mana Bibliapi churanachu kanman”, nispa.

 ¿Jinapunichu? Mana. Diosqa yachan, runasqa mana uj parlayniyojllachu kasqankuta. Chayrayku mana ninchu, tukuynin parlaykunapi sutinta kikinta tʼojyachinankuta. Chantapis Bibliaqa nin, ñaupa tiempomanta Diospa kamachisnin parlayninkuman jina sutinta tʼojyachisqankuta.

 Imaynatachus Josué sutita tʼojyachikusqanmanta parlarina. Ñaupa tiempopi hebreota parlaj cristianosqa, ichapis Josué sutita “Yeshúa” nej kanku. Griegota parlajkunataj “Iesous” nispa. Bibliapeqa hebreo parlaymanta “Josué” sutita, griego parlayman churarqanku. Chaytaj rikuchiwanchej, chay tiempomanta cristianosqa parlayninkuman jina sutista tʼojyachisqankuta (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Ajinallataj Diospa sutinwanpis. Payqa munan sutin Bibliapi rikhurinanta, manataj qhawanchu imaynatachus sutinta nisqanchejta.

a Ashkha qhechua Bibliaspi, “Jehová” sutita churanankumantaqa, “Señor”, “Tata Dios” nispalla churanku. Jinapis Qheshwa Bibliaj glosarionpi nin: “Jehová: Diospa sutin kashan. Ñaupa ñaupatataj qelqakunman kasqa kay jinata: YAHVEH. Chaypis kay ujpis, ujllata niyta munan: ‘Janaj pachata, kay pachata, chantá tukuy imasta ruwaj’, nispa”.

b New Catholic Encyclopedia nisqa libro nin: “Judíos Babiloniamanta kutimusqankumanta watasninman, Yahweh sutita ancha jatunpaj qhawarqanku. Chayrayku chay sutita oqharinankumantaqa, ADONAI chayri ELOHIM nej kanku”, nispa.

c Astawan yachakunaykipaj, Diospa Palabran Bibliapi yanapa A4 “Hebreo Qhelqasqaspi Diospa sutin” nisqata leeriy.

d Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columnas 970 y 971 nisqata qhawariy.