Ir al contenido

¿Jachin laʼ ri Jehová?

¿Jachin laʼ ri Jehová?

Ri kuya ubʼixik ri Biblia

 Ri Jehová are ri qastzij Dios che kyaʼ ubʼixik pa ri Biblia, y are xbʼanow ronojel ri jastaq (Apocalipsis 4:11). Xyaʼ uqʼij kumal Abrahán Moisés xuqujeʼ Jesús (Génesis 24:27; Éxodo 15:1, 2; Juan 20:17). Are ri Dios «puwiʼ ronojel ri uwach ulew» (Salmo 47:2).

 Ri Biblia kubʼij che ri ubʼiʼ ri Dios are Jehová (Éxodo 3:​15; Salmo 83:18). Are petinaq che jun verbo che kʼo pa hebreo che kraj kubʼij «kkunik kubʼano», y jujun taq winaq che nimaʼq kinojibʼal kkibʼij che wajun bʼiʼaj riʼ kraj kubʼij «In kinbʼano ri kwaj kinbʼano». Y qastzij wariʼ rumal che are ri Jehová xbʼanow ronojel ri jastaq y kubʼan ri kraj kubʼano (Isaías 55:10, 11). Ri Biblia kojutoʼo rech kojkunik kqetaʼmaj uwach y kukʼut jujun taq ubʼantajik chqawach, junam rukʼ ri loqʼoqʼebʼal (Éxodo 34:5-7; Lucas 6:35; 1 Juan 4:8).

 Ri b’i’aj Jehová are bʼanom traducir pa español che petinaq pa ri chʼabʼal hebreo y pa ri chʼabʼal hebreo kojom kajibʼ tzij che kbʼix Tetragrámaton che (יהוה), che are YHWH. Paneʼ etaʼmatal taj jas ri kbʼan che ubʼixik ojer kanoq pa hebreo, are kʼu ri bʼiʼaj Jehová ojer loq majim ubʼixik pa español. Ri nabʼe Biblia che xesax pa español xbʼan pa ri junabʼ 1537 ri Salmos de Juan de Valdés y kʼo ri ubʼiʼ ri Dios chupam. a

¿Jasche etaʼmatal ta ri kbʼan che ubʼixik ri ubʼiʼ ri Dios pa hebreo ojer kanoq?

 Ri ojer hebreo man kukoj ta ri vocales, xaneʼ are chiʼ kkisikʼij uwach ri wuj kkikoj kan ri vocales chuxoʼl. Tekʼuriʼ are chiʼ xkʼis usikʼixik ri Escrituras Hebreas (Antiguo Testamento), e jujun judíos xkichomaj che awas kbʼix ri ubʼiʼ ri Dios. Are chiʼ kkisikʼij uwach jun wuj kkikʼex ri ubʼiʼ ri Dios kukʼ ri e tzij «señor» o «Dios». Are chiʼ xqʼax ri junabʼ wajun chomanik riʼ xsach ta uwach, rumal laʼ xsach ri kbʼan che ubʼixik ri ubʼiʼ ri Dios. b

 E jujun winaq kkichomaj che ri ubʼiʼ ri Dios kbʼix «Yahweh» («Yahvé») che, are kʼu nikʼaj chi winaq jun chi wi ri kkibʼij. Pa ri Rollos rech ri mar Muerto xriq jun uchʼaqapil rech ri wuj rech Levítico pa griego che chilaʼ kubʼij «Iao» che ri ubʼiʼ ri Dios. Y nikʼaj tzʼibʼanelabʼ rech ri chʼabʼal griego ojer xuqujeʼ kkibʼij che weneʼ kbʼix «Iaé», «Iabé» o «Iaoué», che ri ubʼiʼ ri Dios, are kʼu kʼo ta jun jastaq che kukʼutu che are wariʼ ri kbʼan che ubʼixik ri ubʼiʼ ri Dios pa ri ojer hebreo. c

Ri bʼanom che ukʼexik ri ubʼiʼ ri Dios pa jujun taq Biblias

 Ri kkichomaj jujun winaq: Ri Biblias che kkikoj ri ubʼiʼ ri «Jehová» xaq e areʼ e kojowinaq.

 Ri qastzij: Ri ubʼiʼ ri Dios pa hebreo che kojom ri kajibʼ tzij re ri Tetragrámaton che, kriqitaj más che 7,000 mul pa ri Biblia. d E kʼi taq Biblias kikʼexom ri ubʼiʼ ri Dios y kikojom jujun taq títulos che junam rukʼ «Señor».

 Ri kkichomaj jujun winaq: Rajawaxik taj kqabʼij ri ubʼiʼ ri Dios.

 Ri qastzij: Dios xubʼano che ri xetzʼibʼan ri Biblia xkikoj kan ri ubʼiʼ chupam, y kubʼij chke ri upatanelabʼ che kkikojo (Isaías 42:8; Joel 2:32; Malaquías 3:16; Romanos 10:13). Xuqujeʼ xuqʼat tzij pa kiwiʼ ri xkaj xkisachisaj ri ubʼiʼ (Jeremías 23:27).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Rajawaxik are knimax ri xkichomaj jujun judíos ojer y rajawaxik kesax ri ubʼiʼ ri Dios pa ri Biblia.

 Ri qastzij: Qastzij wi che jujun taq judíos xkibʼij ta ri ubʼiʼ ri Dios ojer kanoq, are kʼu xkesaj ta pa ri copias re ri Biblia. Apastaneʼ ri xkʼulmatajik, ri Dios kraj taj che oj kqabʼan qe ri xkibʼan kan jujun taq judíos ojer che kubʼano che kqanimaj ta ri kojutaq wi (Mateo 15:1-3).

 Ri kkichomaj jujun winaq: Utz taj che kkoj ri ubʼiʼ ri Dios pa ri Biblia, rumal che qas ta etaʼmatal ri kbʼan che ubʼixik ojer kanoq.

 Ri qastzij: Ri Dios kraj che qonojel ri oj winaq kojchʼaw rukʼ pa ri qachʼabʼal y kraj che je kqabʼan che ri ubʼiʼ. Xuqujeʼ ri Biblia kukʼutu che ri upatanelabʼ ojer kanoq xkibʼij ri ubʼiʼ junam rukʼ ri kbʼix che pa ri kichʼabʼal.

 Jun kʼutbʼal, chqilampeʼ ri kbʼan che ubʼixik ri ubʼiʼ ri qʼatal tzij israelita Josué. Ri cristianos re ri nabʼe siglo che kechʼaw pa hebreo weneʼ xkibʼij «Yeshúa» che, y ri kechʼaw pa griego xkibʼij «Iesous» che. Pa ri Biblia kojom ri traducción pa ri chʼabʼal griego che wajun bʼiʼaj riʼ che kʼo pa hebreo, wariʼ kraj kubʼij che ri cristianos xkibʼij ri bʼiʼaj pa ri kichʼabʼal (Hechos 7:45; Hebreos 4:8).

 Je kkʼulmataj rukʼ ri ubʼiʼ ri Dios. Ri más nim ubʼanik are che kkoj ri ubʼiʼ ri Dios pa ri lugar che rajawaxik kbʼe wi pa ri Biblia, man are ta ri kbʼan che ubʼixik.

a Juan de Valdés kubʼij «Iehova» che ri ubʼiʼ ri Dios. Rumal che nojimal xkʼextaj ri chʼabʼal xuqujeʼ xkʼex ri kbʼan che ubʼixik ri ubʼiʼ ri Dios. Jun kʼutbʼal, pa ri traducción rech ri Salmos Bernardino de Rebolledo, re 1661, kubʼij «Jehova» che ri ubʼiʼ ri Dios. Ri Biblia de Scío de San Miguel, re 1791, kukoj «Iehováh» che ri ubʼiʼ ri Dios pa notas. Ri Biblia Torres Amat re 1824 kubʼij «Jehovah» che, y ri Reina-Valera re 1862, kukoj «Jehová» che.

b Ri ukabʼ wuj rech ri Encyclopedia New Catholic Encyclopedia, volumen 14, che kʼo pa ri páginas 883, 884 kubʼij: «Are chiʼ e kʼamon chi bʼi ri israelitas, ri bʼiʼaj Yahweh sibʼalaj nim kkil wi, rumal laʼ xkimajij ukʼexik rukʼ ri tzij ADONAI o ELOHIM».

c Kariq más información pa ri wuj Tobʼanik rech ketaʼmax chrij ri Utzij ri Dios, pa ri nabʼe kʼutunem ubʼiʼ «Ri ubʼiʼ ri Dios pa ri e wuj Escrituras Hebreoarameas».

d Chawilaʼ ri Diccionario Teológico Manual del Antiguo Testamento, tomo I, columnas 970 y 971.