Skip to content

Skip to table of contents

KAPÍTULU 19

Nia tau matan ba ninia família no tahan toʼo rohan

Nia tau matan ba ninia família no tahan toʼo rohan

1, 2. (a) José no ninia família hasoru mudansa saida deʼit? (b) Saida mak José presiza hatoʼo ba ninia feen?

 HANOIN toʼok, José hateke haleʼu suku Belein neʼebé nakukun hela. Nia tula tan sasán sira ba kuda-burru nia leten. Ninia planu mak atu halo viajen ba fatin dook, toʼo rai-Ejitu! Karik nia hanoin kona-ba ema iha rai neʼebé sira atu bá, ema nia língua no kostume neʼebé la hanesan ho sira-nian. Karik nia hanoin oinsá mak ninia família kiʼik neʼe bele tahan hasoru mudansa boot hanesan neʼe.

2 Liuhusi mehi, anju ida hatoʼo Maromak nia mensajen ba José katak Liurai Herodes hakarak oho sira-nia oan, nuneʼe sira tenke halai kedas. (Lee Mateus 2:13, 14.) Klaru katak la fasil ba José atu hatoʼo liafuan triste neʼe ba ninia feen neʼebé nia hadomi. Maibé, ho aten-brani José fó-hatene ninia mehi ba Maria. Maria sente laran-susar atu rona ida-neʼe. José ho Maria la komprende tanbasá mak ema hakarak oho sira-nia oan neʼebé la iha sala. Maibé sira tau fiar ba Jeová no prepara kedas atu bá hodi laʼo rai dook.

3. Konta toʼok kona-ba oinsá mak José no ninia família sai husi Belein. (Haree mós dezeñu iha pájina 189.)

3 Iha dadeer-saan nakukun bainhira ema hotu iha Belein sei toba hela, José, Maria no Jesus halai sai subasubar husi suku neʼe. Nuʼudar sira laʼo ba parte súl no loron komesa atu saʼe, karik José hanoin kona-ba sira-nia futuru: ‘Oinsá mak haʼu neʼebé badain-ai deʼit bele proteje haʼu-nia família husi forsa boot neʼebé aat? Haʼu bele tau matan didiʼak ba haʼu-nia família ka lae? Haʼu bele tahan hodi kumpre responsabilidade boot neʼebé Jeová fó mai haʼu atu haboot oan espesiál neʼe ka lae?’ Nuʼudar ita aprende kona-ba oinsá mak José kumpre ho didiʼak ninia knaar neʼe, ita mós sei haree oinsá mak aman sira ohin loron no ita hotu bele banati-tuir José nia fiar.

José proteje ninia família

4, 5. (a) Oinsá mak José nia moris komesa troka? (b) Saida mak anju ida hatete ba José neʼebé ajuda nia atu simu responsabilidade boot?

4 Lakleur depois José promete ona atu kaben ho Maria, Heli nia oan-feto husi Nazaré, ninia moris komesa troka. José hatene katak Maria mak ema neʼebé laran-moos no fiar-metin ba Maromak. Maibé kuandu José hatene katak Maria sai isin-rua, nia hanoin atu soe malu ho Maria subasubar deʼit hodi nia la hetan moe husi ema neʼebé sei koʼalia aat kona-ba nia. * Maibé, anju ida koʼalia ba José iha mehi, hodi esplika katak Maria sai isin-rua liuhusi Jeová nia espíritu santu. Anju neʼe mós hatete katak oan-mane neʼe sei “salva ninia povu husi sira-nia sala”. Nia mós fó kmaan ba José hodi dehan: “Keta taʼuk atu kaben ho Maria.”—Mateus 1:18-21.

5 José halo tuir anju nia liafuan neʼe hodi lori ninia feen ba ninia uma. Nia simu responsabilidade boot atu haboot no tau matan ba oan-mane ida, neʼebé laʼós ninia oan rasik maibé Maromak nian. Lakleur depois neʼe, José lori ninia feen neʼebé isin-rua hela ba Belein atu tau naran hodi halo tuir Liurai Agusto nia mandamentu. No iha Belein mak oan-mane neʼe moris.

6-8. (a) Oinsá mak José no ninia família nia moris troka dala ida tan? (b) Oinsá mak ita hatene katak Satanás mak haruka “fitun” neʼebé matenek-naʼin sira tuir? (Haree mós nota-rodapé.)

6 Depois sira tau naran, José no ninia família la fila fali ba Nazaré, maibé sira komesa hela deʼit iha suku Belein, neʼebé ladún dook husi Jeruzalein. Maski sira mak família neʼebé kiak, maibé José halo buat hotu neʼebé nia bele halo atu proteje no tau matan ba Maria no Jesus. Lakleur, sira komesa hela iha uma neʼebé simples. Maibé bainhira Jesus sai boot uitoan, karik kuandu nia tinan ida liu, dala ida tan sira-nia moris troka.

7 Mane balu neʼebé matenek kona-ba fitun mai vizita sira. Mane sira-neʼe mai husi Oriente, karik husi rai-Babilónia. Sira laʼo tuir “fitun” ida neʼebé hatudu dalan ba sira atu bele bá toʼo José ho Maria nia uma, no buka labarik ida neʼebé atu sai ema judeu sira-nia liurai. Mane sira-neʼe hatudu respeitu neʼebé kleʼan ba José nia família.

8 Maski matenek-naʼin sira-neʼe hatene ka lae, maibé sira tau Jesus nia moris iha perigu laran. Oinsá? Tanba “fitun” neʼebé hatudu dalan ba sira lori sira uluk ba Jeruzalein, laʼós ba Belein. * Iha Jeruzalein, sira hasoru Liurai Herodes no hatete ba liurai aat neʼe katak sira buka hela labarik ida neʼebé atu sai ema judeu sira-nia liurai. Ida-neʼe halo liurai sai hirus no laran-moras.

9-11. (a) Oinsá mak Jeová la husik Herodes no Satanás atu halaʼo sira-nia planu aat? (b) Oinsá mak José nia família nia viajen ba rai-Ejitu la hanesan ho istória oioin neʼebé ema inventa deʼit?

9 Maibé, iha Ida neʼebé iha kbiit boot liu fali Herodes no Satanás neʼebé kontrola buat hotu. Oinsá mak ita hatene kona-ba neʼe? Kuandu matenek-naʼin sira toʼo iha José nia uma, sira haree bebé Jesus no ninia inan, no fó prezente oioin ba Jesus hodi la husu fali buat ida. Karik José no Maria sente hakfodak uitoan bainhira sira simu prezente oioin neʼebé folin-boot hanesan “osan-mean no buat morin oin rua”. Depois neʼe, matenek-naʼin sira-neʼe hanoin atu fó-hatene ba Liurai Herodes kona-ba iha neʼebé mak sira hetan Jesus. Maibé, Jeová la husik sira atu bá hasoru fali Herodes. Liuhusi mehi ida, Jeová haruka matenek-naʼin sira-neʼe atu fila fali ba sira-nia rai liuhusi dalan seluk.—Lee Mateus 2:1-12.

10 Lakleur depois matenek-naʼin sira bá, José simu avizu husi Jeová nia anju, neʼebé dehan: “Hamriik bá, lori labarik neʼe ho nia inan halai ba rai-Ejitu hodi hela iha neʼebá toʼo haʼu fó-hatene ba ó, tanba lakleur tan Herodes sei buka labarik neʼe atu oho.” (Mateus 2:13) Hanesan ita lee ona iha parágrafu primeiru, José halo tuir kedas. Nia hanoin ulukliu oinsá atu proteje Jesus no lori ninia família ba rai-Ejitu. Tanba matenek-naʼin sira foin fó prezente oioin neʼebé folin-boot, buat hirak-neʼe ajuda sira ho buat neʼebé sira presiza iha viajen neʼe.

José proteje ninia oan hodi la hanoin nia rasik nia diʼak

11 Ema inventa istória oioin kona-ba José no ninia família nia viajen ba rai-Ejitu. Porezemplu, sira dehan katak Jesus halo milagre oioin hodi halo viajen neʼe sai badak, halo naʼok-teen sira labele halo aat ba sira, no ai-hun sira haliʼis tun rasik ba Jesus nia inan, atu nuneʼe nia inan bele kuʼu sira-nia fuan. * Maibé tuir realidade, viajen neʼe mak susar no dook tebes, no sira la hatene susar saida mak sira sei hasoru iha dalan.

José hakaʼas an atu proteje ninia família husi perigu

12. Inan-aman sira neʼebé haboot sira-nia oan iha mundu aat neʼe, bele aprende saida husi José nia ezemplu?

12 Inan-aman sira bele aprende buat barak husi José nia ezemplu. José hanoin ulukliu ninia família nia diʼak, nia prontu atu husik ninia serbisu no hakaʼas an atu proteje ninia família husi perigu. Klaru katak José haree ninia knaar atu tau matan ba ninia família nuʼudar knaar espesiál husi Maromak Jeová. Ohin loron, inan-aman sira mós haboot sira-nia oan iha mundu neʼebé aat no nakonu ho perigu oioin ba labarik no joven sira-nia moris. Kuandu inan-aman sira hatudu hahalok hanesan José, hodi hakaʼas an atu proteje sira-nia oan husi perigu, neʼe mak buat neʼebé kapás tebes!

José tau matan ba ninia família

13, 14. Tanbasá mak José no Maria fila fali ba Nazaré?

13 José ho ninia família la hela kleur iha rai-Ejitu, tanba lakleur, José simu lia-menon husi anju katak Herodes mate tiha ona. Tan neʼe, José lori fali ninia família ba sira-nia rai. Hodi halo nuneʼe, José hola parte atu kumpre Maromak nia liafuan neʼebé fó-hatene nanis ona katak Jeová sei bolu ninia Oan-Mane “husi Ejitu”. (Mateus 2:15) Maibé, nia sei lori ninia família bá neʼebé?

14 José presiza kuidadu nafatin tanba Liurai Arkelau, neʼebé troka Herodes nia fatin, mós liurai neʼebé la diʼak, nia oho ona ema barak. Maromak fó mehi fali ba José hodi haruka nia atu lori ninia família ba parte norte toʼo sidade Nazaré iha rai-Galileia, dook husi Jeruzalein. Fatin neʼe mak José nia rai, no iha Nazaré mak José ho Maria haboot sira-nia oan.—Lee Mateus 2:19-23.

15, 16. Esplika toʼok kona-ba José nia serbisu. Sasán saida deʼit mak nia uza atu halo ninia serbisu?

15 Sira halaʼo moris simples neʼebé la fasil. Bíblia temi José nuʼudar badain-ai ida. Badain-ai nia serbisu mak tesi ai iha ai-laran, lori ba sidade no prepara ai-lolon hodi bele harii uma, ponte kiʼik, ka halo ró, karrosa, roda, no buat oioin neʼebé uza iha toʼos. (Mateus 13:55) Neʼe mak serbisu neʼebé todan. Iha tempu uluk, badain-ai sira baibain serbisu iha uma oin ka fatin neʼebé sira harii besik sira-nia uma.

16 José mós iha sasán oioin atu halo serbisu, no karik sasán balu mak buat neʼebé nia hetan husi ninia aman rasik. Karik José uza sasán hanesan kadoo, baliu, martelu, marreta, régua, bahat, goma no pregu oioin, maski buat hirak-neʼe folin karun.

17, 18. (a) Saida deʼit mak Jesus aprende husi ninia aman-hakiak? (b) Tanbasá mak José presiza serbisu makaʼas liután?

17 Hanoin toʼok, Jesus neʼebé sei labarik haree ninia aman-hakiak neʼebé serbisu hela. Jesus hateke ba José hodi haree ba buat hotu neʼebé nia halo. Jesus gosta haree ninia aman nia kabaas, liman-kabun, no nia liman neʼebé halo serbisu oioin ho matenek. Karik José mós hatudu ba ninia oan oinsá atu halo serbisu simples hanesan uza ikan kulit neʼebé maran hodi halo ai-kabelak sai kabeer. Karik José mós hanorin Jesus kona-ba ai ida-idak neʼebé nia uza, hanesan ai-figeira no ai-oliveira.

José fó treinu ba ninia oan atu sai badain-ai

18 Jesus mós aprende katak ninia aman-hakiak José laʼós matenek deʼit nuʼudar badain-ai nian, maibé ho domin José mós tau matan ho didiʼak ba Jesus, ninia inan no Jesus nia alin sira. Sin, José ho Maria mós iha oan seluk tan. Bíblia hatudu katak Jesus iha alin naʼin-neen ka liu. (Mateus 13:55, 56) Tan neʼe, José presiza serbisu makaʼas liután atu fó buat neʼebé sira presiza.

José hatene katak atu hametin família nia fiar ba Maromak mak ninia knaar importante liu

19. Oinsá mak José ajuda ninia família atu hametin sira-nia fiar ba Maromak?

19 Maibé, José mós hatene katak atu hametin família nia fiar ba Maromak mak ninia knaar neʼebé importante liu. Tan neʼe, nia uza ninia tempu atu hanorin ninia oan sira kona-ba Maromak Jeová no Ninia ukun-fuan sira. Hamutuk ho Maria, nia mós lori beibeik oan sira ba sinagoga atu rona kona-ba Maromak nia Ukun-Fuan. Nuʼudar sira fila ba uma, karik Jesus husu pergunta oioin ba ninia inan-aman no José hakaʼas an atu hatán ba Jesus nia pergunta sira. José mós lori ninia família ba selebrasaun sira iha Jeruzalein hodi adora Jeová. Porezemplu, tinan-tinan José iha toman atu lori ninia família ba Jeruzalein, neʼebé dook maizumenus kilómetru 120, atu tuir Festa Salvasaun nian. Atu laʼo bá-mai no tuir festa neʼe, presiza semana rua.

José lori beibeik ninia família ba templu iha Jeruzalein atu adora Maromak

20. Oinsá mak ulun ba família kristaun sira bele halo tuir José nia ezemplu?

20 Ohin loron, ulun ba família kristaun sira mós halo tuir ezemplu neʼe. Sira uza sira-nia tempu no forsa hodi hakaʼas an atu hametin oan sira-nia relasaun ho Jeová. Ida-neʼe mak importante liu duké fó sasán ba sira-nia oan. Sira mós hakaʼas an atu lori sira-nia oan ba reuniaun kristaun sira. Hanesan ho José, família nia ulun sira hatene katak sira-nia hakaʼas-an hanesan neʼe sei ajuda duni sira-nia oan.

“Laran-susar tebes”

21. Festa Salvasaun nian mak tempu hanesan saida ba José nia família? Bainhira mak José no Maria hatene katak Jesus la hamutuk ho sira?

21 Bainhira Jesus tinan 12, José lori ninia família ba Jeruzalein, hanesan nia halo tinan-tinan. Tempu neʼe mak tempu neʼebé haksolok tebes tanba sira atu tuir Festa Salvasaun nian. Família barak laʼo hamutuk liuhusi foho neʼebé buras no matak. Nuʼudar sira saʼe daudaun toʼo sidade Jeruzalein, sira barak kanta hamutuk knananuk salmu sira hodi hahiʼi Maromak. (Salmo [Mazmur] 120-134) Sidade neʼe sai nakonu ho ema rihun ba rihun neʼebé mai atu tuir festa neʼe. Festa hotu tiha, família sira komesa laʼo hodi fila ba uma. Karik José ho Maria okupadu tebes ho buat oioin, tan neʼe sira hanoin deʼit katak Jesus laʼo hamutuk ho ema seluk ka ho nia família seluk. Maibé, laʼo tiha loron tomak, sira foin hatene katak Jesus la hamutuk ho sira!—Lucas 2:41-44.

22, 23. Kuandu José no Maria hatene katak sira-nia oan la hamutuk ho sira, saida mak sira halo? Saida mak Maria hatete ba Jesus kuandu sira hetan nia?

22 Ho estrese boot, José no Maria laʼo fila fali hodi buka tuir Jesus toʼo sidade Jeruzalein. Sira laʼo liu dalan ida-idak hodi bolu sira-nia oan-mane nia naran. Jesus iha neʼebé? Ba loron tolu, sira buka la hetan. Karik José komesa hanoin katak nia la konsege kumpre ninia knaar neʼebé Maromak Jeová fó ba nia. Ikusmai, sira tama iha templu. Laʼo liu iha templu laran, sira haree matenek-naʼin sira kona-ba Ukun-Fuan halibur hamutuk iha kuartu ida, no labarik Jesus mós tuur iha sira-nia leet! Hanoin toʼok oinsá José no Maria sente kmaan fali!—Lucas 2:45, 46.

23 Jesus rona didiʼak ba matenek-naʼin sira no ho laran-manas nia husu pergunta oioin ba sira. Matenek-naʼin sira-neʼe hakfodak tebes ho Jesus nia matenek no ninia liafuan. José ho Maria hakfodak tanba hetan Jesus iha fatin neʼe. Bíblia la fó sai José nia liafuan, maibé Maria nia liafuan hatudu sai sira naʼin-rua nia sentimentu. Nia dehan: “Oan, tansá ó halo nuneʼe mai ami? Haʼu no mós ó-nia aman laran-susar tebes hodi buka ó.”—Lucas 2:47, 48.

24. Oinsá mak Bíblia hatudu sai realidade neʼebé inan-aman hotu hasoru?

24 Ho liafuan badak neʼe, Bíblia hatudu sai realidade neʼebé inan-aman hotu hasoru. Sin, oan hotu bele halo inan-aman laran-susar. Maski Jesus mak oan neʼebé perfeitu, maibé nia mós halo nia inan-aman laran-susar! Ohin loron, haboot oan iha mundu neʼebé nakonu ho perigu oioin bele duni halo inan-aman sai “laran-susar tebes”, maibé sira bele sente kmaan hodi hatene katak Maromak komprende susar neʼebé sira hasoru.

25, 26. Oinsá mak Jesus hatán ba ninia inan-aman? José sente oinsá kona-ba Jesus nia liafuan?

25 José no Maria hetan Jesus iha fatin neʼebé nia bele sente besik liu ba ninia Aman Jeová iha lalehan, no Jesus kontente tebes atu aprende liután kona-ba ninia Aman. Tan neʼe, ho respeitu Jesus hatán ba ninia inan-aman hodi dehan: “Tansá mak imi buka haʼu? Imi la hatene katak haʼu sei hela iha haʼu-nia Aman nia uma?”—Lucas 2:49.

26 Ita bele fiar katak José hanoin nafatin kona-ba Jesus nia liafuan neʼe. Karik José mós sente kontente bainhira nia hanoin-hetan kona-ba buat neʼebé Jesus hatete. Nia hakaʼas an tebes atu hanorin ninia oan-hakiak atu haburas domin ba ninia Aman iha lalehan, Jeová. No maski Jesus tinan sei kiʼik, Jesus hatene ona hahalok diʼak saida mak nuʼudar aman ida tenke hatudu, tanba José hatudu ezemplu diʼak kona-ba neʼe.

27. Nuʼudar aman ida, Ita iha knaar espesiál saida? Oinsá mak Ita bele halo tuir José nia ezemplu?

27 Se Ita mak aman ida, Ita iha duni knaar espesiál atu ajuda Ita-nia oan atu hatene katak aman neʼebé diʼak hadomi no proteje ninia oan sira. No se Ita iha oan husi Ita-nia kaben ka oan-hakiak, Ita mós bele halo tuir José nia ezemplu hodi hadomi no hafolin oan ida-idak. Liután neʼe, hakaʼas an atu ajuda Ita-nia oan sira atu hakbesik ba sira-nia Aman iha lalehan, Maromak Jeová.—Lee Éfeso 6:4.

José tahan ho laran-metin toʼo rohan

28, 29. (a) Liafuan sira iha Lucas 2:51, 52 hatudu saida kona-ba José? (b) Oinsá mak José ajuda ninia oan Jesus atu sai matenek liután?

28 Depois neʼe, Bíblia koʼalia uitoan deʼit kona-ba José. Maski nuneʼe, ita bele aprende nafatin kona-ba nia husi buat neʼebé Bíblia konta kona-ba Jesus. Bíblia hatete katak Jesus “kontinua halo tuir sira”, katak ninia inan-aman, no “Jesus kontinua sai boot, simu matenek, no kontinua iha naran diʼak ho Maromak no mós iha ema nia oin”. (Lee Lucas 2:51, 52.) Liafuan sira-neʼe hatudu saida kona-ba José? Ho liafuan sira-neʼe, ita bele aprende katak José kontinua halaʼo ninia knaar, tanba ninia oan perfeitu hatudu respeitu nafatin ba ninia aman nia pozisaun nuʼudar ulun ba família no halo tuir.

29 Ita mós hatene katak Jesus kontinua sai matenek. Ita bele fiar katak José hakaʼas an atu ajuda ninia oan Jesus atu sai matenek liután. Iha tempu neʼebá, iha lia-dadolin ida neʼebé ema judeu respeitu no hafolin tebes, no lia-dadolin neʼe ema sei bele hetan ohin loron. Lia-dadolin neʼe hatete katak só ema neʼebé riku deʼit no iha pozisaun aas mak bele sai ema matenek, maibé ema neʼebé serbisu nuʼudar badain-ai, toʼos-naʼin, ka badain-besi, la hatene buat neʼebé loos no sala. Maibé bainhira Jesus sai boot, Jesus hatudu sai ho klaru katak lia-dadolin neʼe mak la loos. Husi kiʼik toʼo nia sai boot, Jesus rona beibeik ninia aman-hakiak neʼebé badain-ai deʼit hanorin ho didiʼak kona-ba “buat neʼebé loos no sala” tuir Jeová nia haree.

30. Oinsá mak José fó ezemplu diʼak ba família nia ulun sira?

30 Jesus sai ema neʼebé iha kbiit ho isin-diʼak. Neʼe hatudu katak José haboot Jesus ho didiʼak no tau matan ba ninia presiza sira. Liután neʼe, José mós fó treinu ba ninia oan atu sai matenek kona-ba serbisu. Tan neʼe, ikusmai ema bolu Jesus laʼós deʼit nuʼudar badain-ai nia oan, maibé sira mós bolu nia nuʼudar “badain-ai”. (Marcos 6:3) Sin, José nia hakaʼas-an atu fó treinu ba Jesus lori duni rezultadu diʼak. Ohin loron mós família nia ulun sira halo tuir José nia ezemplu, hodi tau matan ba oan sira-nia presiza no ajuda sira atu hatene buka moris rasik.

31. (a) Bainhira mak José mate, no oinsá mak ita hatene kona-ba neʼe? (Haree mós  kaixa.) (b) José fó ezemplu diʼak saida mai ita atu banati-tuir?

31 Bainhira Jesus maizumenus tinan 30 no hetan batizmu, Bíblia la temi ona buat ida kona-ba José. Ida-neʼe hatudu katak kuandu Jesus hahú ninia serbisu haklaken, karik Maria sai faluk ona. (Haree kaixa “ Bainhira mak José mate?”) Maski nuneʼe, José fó ezemplu diʼak tebes nuʼudar aman ida neʼebé proteje no tau matan ba ninia família, no tahan toʼo rohan. Sin, ema hotu neʼebé iha knaar nuʼudar ulun iha família laran, no mós ema kristaun hotu, bele banati-tuir José nia ezemplu diʼak no ninia fiar.

^ par. 4 Iha tempu neʼebá, mane no feto neʼebé promete ona atu kaben, ema haree sira nuʼudar feen-laʼen ona.

^ par. 8 “Fitun” neʼe laʼós fitun baibain, no laʼós Maromak mak haruka fitun neʼe. Klaru katak Satanás mak uza fitun neʼe hodi halaʼo ninia planu aat atu oho Jesus.

^ par. 11 Bíblia hatudu ho klaru katak Jesus halo ninia “milagre primeiru” depois nia hetan batizmu.—João 2:1-11.