Rabiguet

¿Xí ná la Biblia de diezmo?

¿Xí ná la Biblia de diezmo?

Mod rabexa la Biblia láani

 Ló dzú ni see Dios gochbu israelitas que nadudyibu diezmo a ni ni rony ganaryibu ló tobiz par ñacnéyibu ló xchiin Dios. Gochbu israelitas «Guirá íz non guidudylo «diezmo» de xcosechlo» (Deuteronomio 14:22).

 Ley ni cuaʼ Moisés buny mandaryni nadudy buñ diezmo, gocni Ley ni bidudy Dios xcudxbu Israel. Per nigoreʼ guirá xpiin Dios ma diti noʼyibu xan xomandary leycu, por ngú ma diti raquiin guidudyibu diezmo (Colosenses 2:13, 14). Xalagary ngú tigaaga xpiin Dios «guidudy xomod ma goniʼ lainy xcalnabany gony láani, diti de mal gan ni lafuers, portín Dios nadxiʼ buñ ni rioʼ nakit órni radudy» (2 Corintios 9:7).

 Diezmo ni rasetlaa la Biblia: Antiguo Testamento

 Antiguo Testamento sieed xidal buelt diitz diezmo. Ló xidal buelt ro ritlaa diezmo gocni después ni cuaʼ Israel ley ni bidudy Dios a Moisés, per la Biblia láaca rasetlaa chop tzón buelt antes de nacaʼyibu láani.

Antes ni ñoʼ Ley ni cuaʼ Moisés

 Primer buñ ni bidudy diezmo gócbu Abrán (Abrahán) (Génesis 14:18-20; Hebreos 7:4). Ralooypani diezmocu gocni toib galrrascad ni bidudy Abrán a rey né sacerdote de gudx Salem. Per la Biblia diti rasetlaa pal Abrahán o guirá xiin bidudy diezmo stoib.

 Ni rarop buñ ni rasetlaa la Biblia que bidudy diezmo góc Jacob, xiac Abrahán. Jacob bidudybu xtiitzbu Dios, que pal Dios nasiab galnasác ronoʼbu, láabu nadudybu diezmo de guirá cós ni nacaʼbu (Génesis 28:20-22). Mod ná tipnés biblistas, rolooyni diezmo ni bidudy Jacob gocni galrrascad de nimal. Ná bidudybu xtiitzbu guidudybu diezmo diti buny lafuersbu xfamilbu par ñony scúca.

Órni ma noʼyibu xan xomandary Ley ni cuaʼ Moisés

 Guirá israelitas, non nadudyibu diezmo par ñacnéyibu xchiin Dios.

  •   Diezmo reʼ biquiinni par ñacnéyibu xpiin Dios ni goyodieʼ ló xchiimbu, ni diti gop layoo par nasagaʼ ni ñoʼ. Levitas né sacerdotes, layibu cuaʼyibu diezmo reʼ (Números 18:20, 21). Gudxcu bidudy diezmo a guirá levitas ni diti góc sacerdote, né ma layibu bidudyibu diezmo ni cuaʼyibu a guirá sacerdotes (Números 18:26-29).

  •   Láaca rolooyni non nadudyibu ni rarop buelt diezmo, né ndeʼ gocnéni tanli levitas né ni diti góc levitas (Deuteronomio 14:22, 23). Guirá famil israelitas biquiinyibu galrrascad reʼ ló xilaniiyibu. Né goyoʼ íz biquiinyibu galrrascad reʼ par gocnéyibu buñ pobre (Deuteronomio 14:28, 29; 26:12).

 ¿Ximod gonyibu balac góc toib diezmo? Cada íz israelitas goleʼyibu tiplad décima parte de xcosechyibu (Levítico 27:30). Pal ragoʼyibu guicyibu quiixyibu diezmo né bidxiich, órcu non nagoʼyibu loni saa 20% (Levítico 27:31). Láaca non nadudyibu décima parte de xinimalyibu (Levítico 27:32).

 Par labúu ñanyibu balac nac toib diezmo de xinimalyibu, israelitas goleʼyibu tiplad nimal ni rasaʼ chii ni bireʼ lainy xcorra. Ley goniʼ que diti labúu guibiʼyibu pal nimal reʼ nasac o yaca nili labúu natzaʼyibu nimal reʼ por stoib. Láaca diezmo reʼ diti labúu naguiixyibu láani né bidxiich (Levítico 27:32, 33). Per ni rarop diezmo ni biquiinyibu ló lanii ni bunyibu guirá íz, ngú labúu godixyibu né bidxiich. Modreʼ gocnéni israelitas ni sieed sit par goyoʼyibu ló lanii (Deuteronomio 14:25, 26).

 ¿Pu ór bidudy israelitas diezmo? Non ñonyibu láani guirá íz (Deuteronomio 14:22). Per cada gatz íz diti bidudyibu láani. Portín gocni toib íz sabático, toib íz ni bisaladxyibu, né israelitas diti goloʼyibu binii ló xaliooyibu (Levítico 25:4, 5). Por ngú, diti bidudyibu diezmo ló tiemp ni ratopyibu cosech. Né láaca, cada tzón né xhoop íz de gatz íz reʼ, israelitas bidudyibu ni rarop diezmo buñ pobre né levitas (Deuteronomio 14:28, 29).

 ¿Xí castig cuaʼ guirá ni diti godix diezmo? Ló Ley ni cuaʼ Moisés diti bisetlaa ni toib castig. Godixyibu diezmo portín Dios gonab láani, diti portín goyoʼ toib castig. Israelitas non naniʼ nisló Dios que ma bunyibu láani né órcu nanabbu Dios que nasiab galnasác ro noʼyibu por ni ma bunyibu (Deuteronomio 26:12-15). Par Dios, ni diti nadudy buñ diezmo gocni suusi nabann buñ láabu (Malaquías 3:8, 9).

 ¿Nigolú nagan láani nadudy buñ diezmo la? Yaca. Dios bidudy xtiitz xcudx, que pal nadudybu diezmo, láabu nadudy xiroʼ galnasác layibu né diti ñoʼ xi ñony falt layibu (Malaquías 3:10). Per órni diti bidudyibu láani, goyeeni mal layibu. Jehová diti bidudy galnasác layibu, potín ma diti gonyibu sacerdotes né levitas, guirá dxiin ni bunyibu diti gocnéni guirá israelitas (Nehemías 13:10; Malaquías 3:7).

 Diezmo ni rasetlaa la Biblia: Nuevo Testamento

 Ló xtzú Jesús, buñ godixra diezmo. Per órni goitybu, cu biloxni.

Ló xtzú Jesús

 Ló tlaʼ la Biblia ni buñ rimbu’ xomod Nuevo Testamento raslooyni que, órni Jesús goyoʼ ló Gudxlio, israelitas godixra diezmo. Láabu gonbu que non naguiix buñ láani. Per godíilbu guirá líderes religiosos portín nigolú nanoy gocyibu órni gonabyibu diezmo, per diti bunyibu «ni más rasac ni sieed ló Ley: ñonyibu xinésni, ñonladxyibu né ñacyibu fiel» (Mateo 23:23).

Después ni goity Jesús

 Órni goity Jesús, ma diti fuers naguiix buñ diezmo. Por xcalgoity Jesús, Ley ni cuaʼ Moisés ma diti bunyni dxiin, ladni goyoʼ «mandary que buñ naguiix diezmo» (Hebreos 7:5, 18; Efesios 2:13-15; Colosenses 2:13, 14).

a Ló la Biblia, diezmo radudyni diitz «décima parte ni radxinaʼ buñ par gacnéyibu xchiin Dios» (Diccionario Bíblico Eerdmans, 2016, página 485).