Hla mus rau

Mus rau cov ntsiab lus

THAWJ ZAJ | TXAUS SIAB HLO UA KOJ TES HAUJLWM

Txaus Siab Hlo Siv Zog Ua Haujlwm

Txaus Siab Hlo Siv Zog Ua Haujlwm

“Peb sawvdaws cia li noj thiab haus kom txaus siab rau tej uas peb khwv tau los. Tej ntawd yog tej uas Vajtswv muab pub rau peb.” (Tej Lus Qhia 3:13, TMZ) Yog Vajtswv xav kom peb txaus siab ua peb txoj haujlwm, tsim nyog Vajtswv qhia seb yuav ua li cas thiaj muaj tau li ntawd, puas yog? (Yaxaya 48:17) Vajtswv yeej qhia. Nws qhia rau hauv phau Vajlugkub tias yuav ua li cas peb thiaj txaus siab ua peb txoj haujlwm. Tej nqe Vajlugkub uas hais nram no yuav pab kom koj txaus siab ua koj txoj haujlwm.

YUAV TSUM XAV UA HAUJLWM

Koj yuav tsum paub tias yeej “muaj tshaj thawj rau txhua yam haujlwm” tsis hais yam sib yam hnyav. (Paj Lug 14:23) Yuav tau tshaj thawj li cas? Yog peb siv zog ua haujlwm ces peb yuav muaj zaub mov noj thiab muaj ris tsho hnav. Vajtswv yeej cog lus tias nws yuav muab txhua yam raws li cheem tsum, rau cov uas xav pe hawm nws tiag tiag. (Mathai 6:31, 32) Tiamsis nws kuj xav kom peb ua peb feem thiab, ua neeg nquag es siv zog ua haujlwm, tsis txhob ua neeg tub nkeeg es dag noj dag haus.​—2 Thexalaunika 3:10.

Yog li ntawd, yog peb khwv tau txaus noj txaus haus ces twb zoo kawg nkaus li lawm. Joshua uas yog ib tug hluas muaj 25 xyoos hais li no: “Khwv noj khwv haus yug yus tus kheej yog ib qho zoo heev. Yog yus txoj haujlwm txaus them yus tej nuj nqes ces kuj yog ib txoj zoo heev lawm.”

Tsis tas li ntawd xwb, yog peb siv zog ua haujlwm ces peb yuav txaus siab dua. Tej haujlwm uas yuav tau siv dag siv zog ua yeej hnyav heev. Yog peb tswj peb tus kheej es rau siab ntso ua peb tes haujlwm, tab txawm yuav nyuaj thiab dhuav heev los, peb yeej txaus siab dua vim peb siv peb lub dag lub zog ua. Qhov no qhia tau tias peb yog neeg nquag, tsis yog neeg tub nkeeg. (Paj Lug 26:14) Yog peb nquag ua haujlwm, peb yuav zoo siab dua. Aaron uas hais nyob zaj tas los hais tias: “Tom qab kuv ua ib hnub haujlwm los txog tsev ua rau kuv zoo siab heev. Txawm kuv sab heev thiab luag tsis qhuas kuv ib lo li los, kuv paub tias kuv twb ua kuv tes haujlwm tiav lawm.”

RAU SIAB NTSO UA KOJ TES HAUJLWM

Phau Vajlugkub qhuas tus txivneej uas “txawj ua haujlwm” thiab tus pojniam uas “siv nws txhais tes rau siab ntso ua haujlwm.” (Paj Lug 22:29; 31:13) Tiamsis tsis yog nyob nyob es yuav cia li txawj ua haujlwm. Thiab yog peb tsis txawj ua ib txoj haujlwm twg ces peb yuav tsis nyiam ua txoj ntawd. Tej zaum twb yog vim li no coob tus thiaj tsis txaus siab rau lawv txoj haujlwm; lawv tsis rau siab ntso kom txawj ua txoj haujlwm ntawd zoo.

Tseeb tiag, txawm txoj haujlwm twg los, yog yus rau siab ntso ua tiag yus yeej yuav txawj ua thiab yus yuav txaus siab heev rau txoj ntawd. William uas yog ib tug hluas muaj 24 xyoos hais tias: “Thaum yus siv zog ua haujlwm thiab pom tias yus ua tau zoo lawm mas ua rau yus zoo siab kawg nkaus li. Tiamsis yog yus lam ua kom tas xwb yus yeej yuav tsis zoo siab.”

NCO NTSOOV TIAS KOJ TXOJ HAUJLWM PAB TAU LWM TUS

Tsis txhob xav txog qhov uas ua haujlwm kom tau nyiaj xwb. Tiamsis nco ntsoov nug li no: ‘Vim li cas thiaj muaj txoj haujlwm no? Yuav zoo li cas xwb yog tsis muaj neeg ua txoj haujlwm no lossis yog ua tau tsis zoo ne? Kuv txoj haujlwm pab tau lwm tus li cas?’

Peb lo lus nug saum no, lo kawg tseem ceeb heev vim tias yog peb txoj haujlwm pab tau lwm tus lawd yuav ua rau peb txaus siab dua. Yexus hais tias: “Qhov uas pub rau luag ua rau yus kaj siab dua li txais luag li los.” (Tubtxib Tes Haujlwm 20:35) Piv txwv tias yog peb ua haujlwm hauv ib lub khw, peb txoj haujlwm tsis yog yuav pab tau cov tuaj yuav khoom thiab tus lospav xwb, tiamsis kuj yuav pab tau lwm tus thiab, zoo li peb tsev neeg thiab cov uas cheem tsum kev pab.

Peb tsev neeg. Yog tus tswv tsev siv zog khwv, yuav pab tau nws tsev neeg rau ob txojke no: (1) Nws saib xyuas kom nws tsev neeg muaj vaj muaj tse nyob, muaj zaub muaj mov noj, thiab muaj ris muaj tsho hnav. Yog nws ua li no, nws thiaj ua raws nkaus li Vajtswv cov lus sam hwm tias nws yuav tau “yug nws tsev neeg.” (1 Timaute 5:8) (2) Tus tswv tsev uas siv zog ua haujlwm tso tau ib tug qauv zoo rau nws tsev neeg xyaum. Tus tub hluas hu ua Shane, uas zaj tas los tau piav txog, hais ntxiv tias: “Kuv txiv ua tau qauv zoo heev. Nws yog ib tug neeg zoo thiab yog ib tug kws ntoo uas siv zog ua haujlwm. Vim muaj nws tus qauv zoo, kuv thiaj pom tias siv yus ob txhais tes khwv txua tej ub tej no kom lwm tus tau siv kuj yog ib yam uas muaj nqes heev.”

Cov uas cheem tsum kev pab. Tus tubtxib Povlauj txhawb kom cov Khixatia “siv [lawv] txhais tes ua tej haujlwm zoo . . . kom thiaj li muaj faib rau cov uas cheem tsum.” (Efexau 4:28) Yog peb siv zog khwv rau peb thiab peb tsev neeg ces tej zaum peb yuav muaj txaus faib rau cov uas tsis muaj thiab. (Paj Lug 3:27) Yog li ntawd, yog peb siv zog ua haujlwm, peb yuav zoo siab dua vim peb muaj pub rau luag.

UA TSHAJ KOJ LUB LUAG HAUJLWM

Yexus hais nyob rau hauv Mathai 5:41 tias: “Yog leejtwg yuam kom koj mus ib kilu kev kuj cia li nrog nws mus ob kilu kev.” Koj yuav siv lub hauv paus ntsiab lus no li cas thaum koj ua haujlwm? Thaum koj ua haujlwm tsis txhob lam tau lam ua tsuav tas xwb. Koj yuav tau ua tshaj qhov uas luag hais kom koj ua. Rau siab ntso ua kom ua tau zoo tshaj thiab sai tshaj li qub. Txawm yuav yog tej yam me me xwb los saib tej ntawd rau nqe es rau siab ntso ua.

Yog koj ua tshaj koj lub luag haujlwm ces tej zaum koj yuav txaus siab ua txoj haujlwm ntawd dua. Vim li cas? Vim koj yog tus xav ua ntag. Koj xav ua es koj thiaj ua tshaj, tsis yog lwm tus yuam kom koj ua. (Filemoo 14) Zoo ib yam li lub hauv paus ntsiab lus hauv Paj Lug 12:24 hais: “Txhais tes nquag yuav tau kav, tiamsis tus tub nkeeg yuav raug muab quab yuam ua haujlwm.” Tej zaum peb yuav tsis raug muab quab yuam. Tiamsis yog peb lam ua peb tes haujlwm kom tas cai xwb ces kuj zoo li peb raug luag muab quab yuam tas zog. Tus uas ua tshaj nws lub luag haujlwm yuav tsis xav li ntawd, rau qhov nws yog tus txiav txim siab ua, tsis yog lwm tus yuam nws ua.

SIV SIJHAWM LOS SO THIAB

Yeej tsim nyog qhuas cov uas siv zog ua haujlwm, tiamsis nco ntsoov tias peb lub neej tsis yog ua haujlwm tas zog li xwb. Phau Vajlugkub yeej txhawb kom peb ua neeg nquag. (Paj Lug 13:4) Tiamsis tsis yog phau Vajlugkub txhawb kom peb ua haujlwm tas zog es tsis paub so li. Laj Lim Tswvyim 4:6 hais tias: “Ib taus tes kev siab tus tseem zoo dua ob taus tes puv nkaus tej haujlwm uas siv siav siv zog ua thiab haus cua.” Tus nru lus yog li cas? Tus uas tas zog siv sijhawm mus khwv xwb tsis so, kuj tsis muaj sijhawm siv tej uas nws mus khwv tau los. Thaum zoo li no lawd, kuj zoo li nws “haus cua” xwb.

Phau Vajlugkub pab tau peb paub ntsuas peb lub sijhawm. Phau Vajlugkub yeej qhia kom peb rau siab ntso ua peb tes haujlwm, tiamsis kuj hais kom peb “xam pom tias yam twg tsim txiaj kawg nkaus” thiab. (Filipi 1:10) Tej uas tsim txiaj kawg nkaus yog tej twg? Tej ntawd yog lub sijhawm uas peb nrog peb tsev neeg thiab kwvtij phoojywg ua ke ntag. Tiamsis tej uas tseem ceeb dua ntais uas peb yuav tau siv sijhawm ua yog tej ntawm sab kev ntseeg, xws li nyeem Vajlugkub thiab ua tib zoo xav txog tej uas peb nyeem.

Cov uas paub ntsuas lawv lub sijhawm txaus siab ua lawv tes haujlwm dua. Tus tub hluas William uas hais nyob zaj tas los hais ntxiv tias: “Thaud kuv muaj ib tug lospav uas txawj ntsuas nws lub sijhawm heev. Nws siv zog ua haujlwm thiab sib raug zoo nrog cov nws ua haujlwm rau, vim nws ua tau haujlwm zoo. Thaum nws ua ib hnub haujlwm tas ces haujlwm tsuas tiav li ntawd xwb, rau qhov lub sijhawm nws los tsev lawd yog lub uas nws siv los nrog nws tsev neeg thiab los pe hawm Vajtswv. Kuv pom tias nws yog ib tug uas zoo siab tshaj plaws li!”