Keturi klausimai apie socialinius tinklus

Kaip ir beveik visame internete apskritai, taip ir socialiniuose tinkluose slypi pavojai. * Turėdami tai omenyje, apsvarstykime štai ką.

1. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nepakenksiu savo privatumui?

„Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės, o protingo žmogaus kalba santūri“ (Patarlių 10:19).

Ką reikėtų žinoti. Jei nesate atsargus, jūsų naudotojo kortelės duomenys, nuotraukos, draugams skirtos žinutės ir komentarai skiltyje status updates gali atskleisti per daug informacijos. Pavyzdžiui, kur gyvenate, kada būnate (ar nebūnate) namie, kur dirbate, kokią mokyklą lankote. Vagims, kad žinotų, kur ir kada įsilaužti, pakaks jūsų adreso ir trumpos frazės, tarkim, „ryt išvykstame atostogų!“

Pateikęs kitas detales, kaip antai elektroninio pašto adresą, gimimo datą arba telefono numerį, galite tapti priekabiavimo, patyčių auka, arba jūsų asmeninius duomenis kažkas gali panaudoti piktam. Deja, socialiniame tinkle tokią informaciją nieko negalvodami atskleidžia daugelis.

Žmonės neretai užmiršta, jog tai, kas patenka į virtualią erdvę, prieinama visiems. Net jeigu nurodo, kad skiltis status updates skirta tik draugams, ką šie su ta informacija darys, — nebe siuntėjo valioje. Taigi reikėtų nepamiršti, kad viskas, ką įkeliate į socialinį tinklą, yra vieša arba lengvai gali būti paviešinta.

Ką daryti. Nuodugniai susipažinkite su privatumo nustatymais socialiniame tinkle ir jais naudokitės. Socialinio tinklo langą padarykite prieinamą tik tiems, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite.

Net ir tuomet supraskite, kad jūsų įdėta informacija gali pasklisti plačiau nei norėtumėte. Reguliariai peržiūrėkite savo puslapį ir pagalvokite, ar jame nėra nieko, kas sukčiams padėtų surasti jus ar pasinaudoti jūsų asmens duomenimis. O informacijos, galinčios pažeisti jūsų ar kito žmogaus privatumą, nesiųskite net savo draugams (Patarlių 11:13). Jei norite papasakoti ką asmeniško, naudokitės kita bendravimo priemone. Jauna moteris, vardu Kameron, sako: „Pokalbiai telefonu daug privatesni.“

Reziumė. Tai, ką aptarėme, labai taikliai apibendrina kita moteris, vardu Kim: „Apgalvodami, ką darote, socialiniame tinkle galite išlaikyti tam tikrą privatumą. Jei patys bėdos neprisišauksite, viskas bus gerai.“

  2. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nešvaistau laiko?

‘Sugebėkite atskirti, kas svarbiau’ (Filipiečiams 1:10).

Ką reikėtų žinoti. Socialiniai tinklai ryja laiką ir atitraukia nuo žymiai svarbesnės veiklos. Kaip sako Kei, „kuo daugiau užmezgate kontaktinių ryšių, tuo daugiau laiko užtruksite socialiniame tinkle, ir atsiras didesnė tikimybė tapti nuo jo priklausomam“. Pažiūrėkime, ką pasakoja tie, kas buvo pakliuvę į šias pinkles.

„Net jei bendravimą socialinėje svetainėje nori nutraukti, atprasti sunku. Toks įprotis tampa nelyginant manija“ (Eliza).

„Čia tiek galimybių: žaidimai, testai, muzikos aistruolių puslapiai, jau nekalbant apie draugų komentarus“ (Bleinas).

„Tai verpetas, kuris tave įtraukia, o tu apie tai net nenutuoki, kol negrįžta mama ir nepaklausia, kodėl neišplauti indai“ (Aneliz).

„Buvo metas, kai iš mokyklos parskubėdavau užvaldyta vienos minties — kuo greičiau pamatyti, kas atsiliepė į mano žinutes. Paskui turėdavau visiems atsakyti ir peržiūrėti jų atsiųstas naujas nuotraukas. Jei tada kas nors sutrukdydavo, baisiai susierzindavau. Kai kurie mano pažįstami svetainėje lindi beveik visą laiką — dieną naktį ar net būdami svečiuose“ (Megan).

Ką daryti. Laikas — per didelė prabanga, kad jį švaistytumėte. Tad kodėl nesusidarius jo „biudžeto“? Pirmiausia užsirašykite, kiek laiko, jūsų manymu, būtų išmintinga skirti bendravimui internetu. Tada visą mėnesį registruokite, kaip jums sekasi laikytis, ką esate užsibrėžęs. O jei nepavyksta, keiskite įpročius.

Jeigu turite vaikų, ir jie per daug laiko praleidžia interneto svetainėse, atkreipkite dėmesį, ar nėra kokių nerimą keliančių ženklų. Nensi Vilard (Nancy E. Willard) knygoje Cyber-Safe Kids, Cyber-Savvy Teens teigia, jog dėl besaikio bendravimo socialiniame tinkle vaikas gali jausti nerimą, įtampą, nevisavertiškumą. „Daugelis paauglių labai susirūpinę savo prestižu, — rašo ji. — Kai jie vieni kitus vertina pagal tai, kiek kuris bendrauja internetu, tai gali pastūmėti į priklausomybę nuo jo.“

Niekada neleiskite, kad bendravimas socialiniuose tinkluose — ar bet kokia kita veikla virtualioje erdvėje — užgožtų bendravimą šeimoje. „Turint omenyje internetą, ironiška tai, — rašo Donas Tapskotas (Don Tapscott) knygoje Grown Up Digital, — kad ši priemonė šeimos nariams padeda palaikyti ryšius, kai jie toli vienas nuo kito, tačiau atitolina, kai jie šalia.“

Reziumė. Mergina, vardu Emili, sako: „Manau, jog socialiniai tinklai — puikus būdas neatitrūkti nuo žmonių. Bet, kaip ir visur, turi žinoti, kada pasakyti sau stop.“

  3. Ar bendraudamas socialiniais tinklais nesusiteršiu reputacijos?

„Geras vardas vertesnis už daugelį turtų ir maloninga pagarba yra brangesnė už auksą ir sidabrą“ (Patarlių 22:1, Vl).

Ką reikėtų žinoti. Komentarais bei nuotraukomis, kurias įkeliate į savo puslapį, galite susigadinti reputaciją, o ją atstatyti neretai būna sunku (Patarlių 20:11; Mato 7:17). Daugelis, regis, nesupranta gresiančio pavojaus. „Atrodo, kad bendraudami internetu žmonės praranda sveiką nuovoką, — sako jauna moteris, vardu Rachelė. — Jie parašo tai, ko šiaip nepasakytų. Kai kas nepagalvoja, kad užtenka vieno nepadoraus komentaro ar nuotraukos, ir gero vardo kaip nebūta!“

O kai taip atsitinka, padariniai gali būti ilgalaikiai. Knygoje Grown Up Digital teigiama: „Yra daugybė atvejų, kai internautai praranda darbą arba jo negauna dėl to, kad yra paskelbę kažką netinkama savo socialinio tinklo puslapyje.“

Ką daryti. Į savo puslapį socialiniame tinkle pabandykite pažvelgti kitų akimis. Pamąstykite: ar iš tiesų norėčiau kam nors šitaip prisistatyti? Jei kas pamatytų mano nuotraukas ir turėtų mane apibūdinti, kas pirmiausia jam ateitų į galvą: mėgsta flirtuoti? seksualus? vakarėlių liūtas? Ar norėtumėte būti taip įvertintas, kai ieškote darbo, o jūsų puslapį peržiūri potencialus darbdavys? Ar tos nuotraukos tikrai atspindi jūsų puoselėjamas vertybes?

Jei esi mokyklinio amžiaus, pamąstyk: ar patogiai jausčiausi, jeigu mano puslapį pamatytų ir perskaitytų tėvai, mokytojas ar koks mano gerbiamas žmogus?

Reziumė. Galvodami apie savo reputaciją, prisiminkite apaštalo Pauliaus žodžius: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7).

  4. Ar bendraudamas socialiniais tinklais mokėsiu pasirinkti draugus?

„Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20).

Ką reikėtų žinoti. Mūsų mąstymui bei poelgiams įtaką daro draugai (1 Korintiečiams 15:33). Taigi juos pasirenkant socialiniame tinkle verta būti apdairiems. Kai kas į draugų sąrašus sutinka įtraukti dešimtis ar net šimtus mažai pažįstamų arba visai nepažįstamų žmonių. Kiti pastebi, kad ne visi jie yra tinkama draugija. Štai ką kai kurie pasakoja:

„Jei kas sutinka bendrauti su kiekvienu Tomu, Diku, Hariu, bėdų tikrai neišvengs“ (Aneliz).

„Žinau, jog ne vienas mano pažįstamas į draugų sąrašą įtraukia net ir tuos, su kuriais nenori draugauti, bet nenori jų ir įskaudinti“ (Liana).

„Tai tas pats, kas bendrauti su žmogumi tiesiogiai. Todėl nereikėtų draugauti su kuo pakliuvo“ (Aleksis).

Ką daryti. Turėkite savo nuostatą su kuo draugauti ir nusistatykite ribas. *

„Draugais renkuosi tik tuos, ką pažįstu — ne paviršutiniškai, bet iš tikrųjų pažįstu“ (Žana).

„Su nepažįstamais neprasidedu. Draugauju tik su tais, ką pažįstu seniai“ (Monika).

„Į draugų sąrašą įtraukiu tik tuos, ką neblogai pažįstu ir kurių požiūris panašus kaip mano“ (Rėja).

„Kai į draugus siūlosi koks nepažįstamas, tokio pasiūlymo nepaisau. Nieko čia sunkaus. Socialiniame tinkle bendrauju tik su tais, kurie yra mano draugai ir realiame gyvenime“ (Meri).

„Jei kas ima rašinėti nepriimtinas žinutes ar siuntinėti nepageidaujamas nuotraukas, nė kiek nesikrimsdama tokį pašalinu iš draugų sąrašo. Vien peržiūrinėti jo rašliavą reikštų veltis į blogas draugijas“ (Kim).

„Kai turėjau susikūrusi paskyrą, buvau pasirinkusi labai griežtą privatumo lygį. Žinutes ir nuotraukas leisdavau žiūrėti tik savo draugams, bet ne draugų draugams. Taip elgiausi todėl, kad nebuvau tikra, ar jie man yra tinkama draugija. Juk nežinojau, kas tai per žmonės“ (Heter).

Reziumė. Dr. Gven Šurgen O’Kife (Gwenn Schurgin O’Keeffe) knygoje CyberSafe rašo: „Geriausias patarimas — internetinėse svetainėse draugaukite tik su tais, ką pažįstate realiame gyvenime.“ *

[Išnašos]

[Rėmelis 8 puslapyje]

NEPAMIRŠKITE IŠJUNGTI!

Jei puslapį socialiniame tinkle paliekate neuždarytą, rizikuojate, kad tuo pasinaudos kažkas kitas. Pasak teisininko Roberto Vilsono (Robert Wilson), tai yra „tas pats, kas palikti piniginę ar mobilųjį telefoną ant stalo viešoje vietoje. Juk bet kas gali prisėsti ir pradėti rašinėti jūsų puslapyje“. Ką jis pataria? „Nepamirškite išjungti!“

[Rėmelis 8 puslapyje]

NORITE PRISIŠAUKTI BĖDĄ?

Žurnalo Consumer Reports apklausos duomenimis, daugelis socialinių tinklų naudotojų „rizikuoja, kad bus apiplėšti, išprievartauti ar pasinaudota jų asmens duomenimis. 15 procentų yra nurodę savo gyvenamąją vietą arba atskleidę kelionės planus, 34 procentai — tikslią gimimo datą, 21 procentas įdėję savo vaikų nuotraukas ir parašę jų vardus“.