Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Unikalus miestas iš popieriaus

Unikalus miestas iš popieriaus

Unikalus miestas iš popieriaus

„MIESTAS iš popieriaus?“ — paklausite. Tiesa, ne tikras. Tai Čekijos sostinės Prahos maketas, dabar saugomas šio miesto municipaliniame muziejuje. Maketo autorius Antoninas Langveilas (Antonín Langweil) jį kūrė vienuolika metų, nuo 1826-ųjų iki pat savo mirties 1837-aisiais. Kas paskatino menininką imtis tokio sudėtingo projekto?

Langveilas gimė 1791 metais Postoloprtų mieste, dabartinės Čekijos teritorijoje. Vienos (Austrija) meno akademijoje baigęs litografijos studijas, atidarė pirmąsias Prahoje litografijos dirbtuves. Tačiau verslas nesisekė ir galiausiai žlugo. 1826-aisiais, lankydamasis vienoje parodoje Prahoje, Langveilas pamatė gipsinį Paryžiaus maketą. Susižavėjęs dirbiniu, nusprendė iš kartono ir šiek tiek medžio sukurti Prahos maketą.

Tačiau pirmiausia kelerius metus Langveilas skrupulingai fiksavo smulkiausias detales: apeidamas miesto gatves piešė eskizus, tiksliai žymėjosi, kur stovi kiekvienas pastatas, parko suolelis, pašiūrė, statula ar medis. Nepraleido nė vienos paliktos statinės, išdaužto lango, į sieną atremtų kopėčių, rąstų rietuvės! Tada pagal mastelį 1:480 pradėjo lipdyti maketą. Kad papildytų savo skurdžias pajamas, darė ir didikų namų maketus.

1837 metais Langveilas susirgo tuberkulioze ir tų pačių metų birželį mirė, palikdamas žmoną su penkiomis dukromis. Po trejų metų maketas atsidūrė Patriotiniame muziejuje, dabar vadinamame Nacionaliniu. Kaip jis ten pateko? 1840-aisiais Langveilo našlė maketą pasiūlė pirkti imperatoriui Ferdinandui I. Paskui imperatorius jį kilniaširdiškai padovanojo muziejui, dabar vadinamam Čekijos Respublikos nacionaliniu muziejumi. Maketas buvo pervežtas devyniose dėžėse. Vėliau Prahos muziejaus, kur dabar laikomas maketas, atstovas pasakė: „XIX amžiuje Langveilo maketą muziejus eksponavo tik retkarčiais. 1891 metais jis buvo vienas iš Nacionalinės jubiliejinės parodos eksponatų. Ta proga maketą teko restauruoti, ir tai kainavo nemažus pinigus [...]. Nuo 1905-ųjų jis eksponuojamas Nacionalinio muziejaus lapidariume.“

Traukos objektas istorikams

Labai populiarus 5,76 metro ilgio ir 3,24 metro pločio Langveilo popierinis Prahos maketas saugomas po stikliniu gaubtu. Eksponatą apšviečia daugybė gaubto viduje įmontuotų mažų lempučių. „Miestas“ atrodo taip tikroviškai, jog beveik reikia priminti sau, kad žiūri į maketą! Kiekvieną iš daugiau nei dviejų tūkstančių miniatiūrinių pastatų Langveilas sukonstravo neįtikėtinai kruopščiai.

Pavyzdžiui, namai buvo sunumeruoti. Akmenimis grįstose gatvėse kabo žibintai, galima įžiūrėti lietaus vandens nutekamuosius griovelius. Ypač tiksliai atkurtos bažnyčios su vitražais languose — kai kur net išdaužtais stiklais. Tose vietose, kur nuo sienų nubyrėjęs tinkas, matyti plytos. Net pavaizduota per Prahą vingiuojanti Vltavos upė.

Šiandien Prahos popierinis maketas — ne tik įdomi muziejinė vertybė, bet ir traukos objektas meno mylėtojams bei istorikams, norintiems pamatyti, kaip šis miestas ilgainiui keitėsi. Suprantama, rekonstruojant arba renovuojant pastatus, atskiri miesto kvartalai, ypač Žydų ir senamiestis, neatpažįstamai pasikeitė. Nuskenavus maketą, dabar lankytojai gali matyti trimatį kompiuterinį 1837-ųjų Prahos vaizdą.

1837 metų balandį jau sirgdamas Langveilas paprašė, kad jo darbas būtų saugomas anuomet vadinamame Patriotiniame muziejuje, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Kaip tai turėjo menininką įskaudinti! O kad jis galėtų šiandien „pasivaikščioti“ po senąją Prahą virtualioje erdvėje! Be abejo, pajustų, kad jo neįtikėtinas kruopštumas nenuėjo veltui.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Antoninas Langveilas

[Iliustracija 10 puslapyje]

Langveilo sukurtas Prahos popierinis maketas

[Iliustracija 10, 11 puslapiuose]

Popierinis maketas iš arti

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 10 puslapyje]

10 puslapis, Langveilas: S laskavým svolením Národního muzea v Praze; 10 ir 11 puslapis, maketo nuotrauka: S laskavým svolením Muzea hlavního mesta Prahy