GAL ir netikite, jog egzistuoja dvasių pasaulis, bet į Heloviną ar panašias šventes žiūrite kaip į progą pasilinksminti ir lavinti vaikų vaizduotę. Vis dėlto daugelis tokias šventes laiko žalingomis. Apžvelkime kelias priežastis:

1. Leidinyje Encyclopedia of American Folklore rašoma: „Helovinas yra tiesiogiai susijęs su galimybe užmegzti ryšį su dvasinėmis jėgomis, kurios tik grasina arba gąsdina.“ (Skaitykite rėmelį  „Helovino laiko juosta“.) Pagoniškos  kilmės yra ir kitos Helovinui artimos šventės, nes jose giliai įsišaknijęs protėvių garbinimas. Net ir šiais laikais tų švenčių metu žmonės visame pasaulyje bendrauja su tariamosiomis mirusiųjų dvasiomis.

2. Nors Helovinas iš esmės laikomas amerikietiška švente, kasmet ji prigyja vis daugiau šalių. Tačiau švenčiantieji Heloviną dažniausiai nė neįtaria apie jo atributų, puošybos elementų, papročių, kurių dauguma susiję su antgamtinėmis būtybėmis ir blogio jėgomis, pagonišką kilmę. (Skaitykite rėmelį  „Ištakos“.)

3. Tūkstančiai naujųjų pagonių, kurie praktikuoja senovės keltų ritualus, Heloviną vadina dar ir senoviniu vardu Samhain ir laiko švenčiausia metų naktimi. „Krikščionys, patys to nesuvokdami, švenčia mūsų šventę. [...] Mums tai patinka“, — laikraštyje USA Today cituojami tariamos raganos žodžiai.

4.   Šitokios šventės kaip Helovinas prieštarauja Biblijos mokymams. Toje knygoje esame perspėjami: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiima būrimu, arba yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, arba tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų“ (Pakartoto Įstatymo 18:10, 11; taip pat skaitykite Kunigų 19:31; Galatams 5:19-21).

Taigi ar nebūtų išmintinga pasidomėti Helovino ir į jį panašių švenčių tamsiąja puse? Geriau susipažinęs su jų kilme, galbūt ir jūs panorėsite prisidėti prie tų, kurie tokių švenčių nešvenčia.