Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

CAPÍTULO 3

¿Xí nainy Dios gony né Gudxlio?

¿Xí nainy Dios gony né Gudxlio?
  • ¿Xí nainy Dios gony né buñgudxlio?

  • ¿Ximod goyoʼ ni cualó Dios?

  • ¿Ximod guibany buñ ló Gudxlio dzú ni sietra?

1. ¿Xí ni nainy Dios gony né Gudxlio?

NI DIOS raniiny gony né Gudxlio galán láani. Raniiny Láabu que Gudxlio tzó buñ nasac né guiguaʼ sacró. La Biblia ná que «Jehová Dios bunytzaay toib lagary sacroyen en Edén» né «Dios buny que nalainy ló layoo bisaʼ clas yac ni buñ rioladx guibiʼ né yac tzaay ni raduidy xcaa par guá buñ». Bilox bisaʼbu primer buñguieeu né primer buñgonaʼ Adán né Eva. Dios goloʼ layibu lainy lagary sacroyen né góoch layibu: «Tzoʼ xidal xiinnto né guidalto, guistzato gudxlio né ganto guirá ni noʼ loni» (Génesis 1:28; 2:8, 9, 15). Xomod bisuidyno ni goniiny Dios ngú que buñ ñoʼ xiin, né ñonyibu que lagary reʼ nadxin ñacni toib lagary sacroyen guidopy ló Gudxlio né ñapyibu guirá nimal.

2. a) ¿Ximod nandxichno que ni raniiny Dios gony né Gudxlio sarebuʼni? b) ¿Xomod ná la Biblia xí clas buñ guibany ló Gudxlio por tipzó?

2 ¿Raluladxlo que ni raniiny Dios guibany buñ ló Gudxlio sarebuʼni la? Dios goniʼ: «Ma goniya láani; láaca soni que guirebuʼni» (Isaías 46:9-11; 55:11). Scú ¡ni nainy Jehová sadxin sácni! Láacabu goniʼbu que Gudxlio «diti bisaʼbu láani par guiaʼanni nadach, bisaʼbu láani par tzó ni guibany loni» (Isaías 45:18). ¿Xí clas buñ goniiny Dios nabany ló Gudxlio? ¿Né por balac tiemp goniiny Dios nabanyibu ló Gudxlio? La Biblia racapy: «Buñ ni rony xinésni xtunyibu sac gudxlio, né por tipzó sabanyibu loni» (Salmo 37:29; Revelación 21:3, 4).

3. ¿Xí cós ni ragoʼ nabann lóono noʼ ló Gudxlio, né xí ranabdiitzno?

3 Scú láani, ni goniʼ Jehová diti ma góc cumplirni. Buñ raxoʼ, raity, radíil né ragaity saʼ. Rientzaayni que diti gocni scú. Nantzayno, diti goniiny Dios que Gudxlio reʼ nadxin ñacni xomod ló xtzúno. ¿Xigony bidxinni gocni scú? ¿Xigony diti birebuʼ ni goniʼ Jehová? Ni toib libro de historia ni racaʼ buñgudxlio rabexa láani portín galnagan reʼ gosaloni guibá.

XIMOD BIDXIN GOYOʼ TOIB ENEMIG

4, 5. a) ¿Chú láabu biquiin toib beʼel par goniné Eva? b) ¿Ximod toib buñtzay labúu guidxin gac toib gobáan?

4 Primer libro ni sieed ló la Biblia raniʼ de toib enemig ni cualó Dios, ni bidxin lainy lagary sacroyen ni laa Edén. Né rac laabu «beʼel» per diti ranino de toib beʼel ni rimbuno. Último libro ni sieed ló la Biblia rasetlaa láabu xomod «ni laa Buñdzab, ni cascú guiránac buñgudxlio». Láaca laabu «beʼel ni noʼ dada nírcu» (Génesis 3:1; Revelación 12:9). Ángel ni nap galnadip, ni diti labúu rabiʼno, biquiin toib beʼel par goniné Eva. Guienno láani modreʼ, xomod toib buñ labúu rony que toib muñec ralooypani caniʼ. Scúca buny Buñdzab né Eva. Ángel reʼ nandxichno que goyoʼbu órni Dios gosaló bunytzaay Gudxlio par buñ (Job 38:4, 7).

5 Guirá ni rasaʼ Jehová rasaʼtzaybu láani. Per ¿chú bisaʼ ángel ni laa «Buñdzab»? Scú láani, toib ángel ni nap galnadip stip láabu bidxinbu gócbu Buñdzab. Per ¿ximod gocni scú? Xomodca toib buñtzay labúu guidxin gacbu toib buñ gobáan. ¿Ximod? Buñreʼ labúu guiduidybu lagary que ló xpensarybu tzó cós mal. Pal guirási ór ronybu pensary cós mal, labúu guidxin gac nadipni. Né órni labúu gonybu láani sonybu cós mal ni noʼ ló xpensarybu (bíil Santiago 1:13-15).

6. ¿Ximod toib ángel bidxin góc Buñdzab?

6 Scúca gosaclóo Buñdzab. Láabu bicadiagbu ni Jehová góoch a Adán né Eva tzó xiinyibu né guistzayibu Gudxlio (Génesis 1:27, 28). Sigory Buñdzab buny pensary: «¡Guirá buñgudxlio labúu gony adorar naʼ xalagary gony adorarbu Jehová!» Cós mal reʼ golainy lainy xcalnabanybu, né ndeʼ goynéni láabu biscúbu Eva. Goniʼbu pór galrrascú de Dios (bíil Génesis 3:1-5). Né scá bidxin gócbu «Buñdzab» ni rarexa «Ni raniʼ pór galrrascú rodann» né láaca bidxinbu gócbu «Ni racaló».

7. a) ¿Xigony goity Adán né Eva? b) ¿Xigony guirá xiin Adán rioʼx né raity?

7 Buñdzab biscúbu né mañós gócbu, bunybu que Adán né Eva diti nasobdiitz Dios (Génesis 2:17; 3:6). Por ni bunyibu ndeʼ goityibu, xomod goniʼ Jehová (Génesis 3:17-19). Adán bidxin góc buñ galkié órni bichébu, por ngú guirá xiimbu láaca nac buñ galkié (bíil Romanos 5:12). Guislooyno láani modreʼ, xomod toib casolej ni raquiin buñ par gony páa, pal casolej reʼ ma bitachni, ¿xí rac né páa ni noʼ lainyni? Scú, páa cú diti rareʼtzayni. Scúca láani, Adán gop galkié né por ngú guirá buñ ni nac xiin Adán rál né galkié. Ndeʼ rony que guirá buñ rioʼx né raity (Romanos 3:23).

8, 9. a) ¿Ximod cualó Buñdzab a Jehová? b) ¿Xigony Dios diti bigaity ni maca ni cualó láabu?

8 Órni Buñdzab bikíil Adán né Eva par naché nisló Dios, bislooybu que cualóbu Dios. Buñdzab biduidy diitz que xcalmandary Jehová diti galán ronybu láani. Ndeʼ ni goniʼ Buñdzab: «Dios diti galán rony mandary. Rascúbu né racaabu cós tzaay a guirá ni noʼ ló xomandarybu. Buñgudxlio diti raquiin que Dios gony mandary layibu. Stip layibu labúu ganyibu xí ngú cós tzaay né cós mal. Né tzóyibu más galán pal naʼ rony mandary layibu». ¿Ximod labúu nacapy Dios galrrascú rodann reʼ? Noʼ ni rony pensary, xigony Jehová diti bigaity layibu ni maca. Per ¿naslooy ndeʼ que Buñdzab cascú la? ¿Naslooy ndeʼ que xcalmandary Jehová natzaayni la?

9 Jehová nigolú nantzaybu ronybu xinésni né por ngú diti bigaitybu ni maca ni cualó láabu. Ni bunybu ngú biduidybu tiemp par nacapybu galrrascú ni goniʼ Buñdzab, né modreʼ ñentzaayni que Buñdzab pór galrrascú goniʼ. Por ngú, Dios goniʼ que saduidybu lagary buñgudxlio par láacayibu gony mandaryibu né tzóyibu ló xomandary Buñdzab. ¿Xigony buny Jehová ndeʼ né xigony caduidybu xiroʼgolu tiemp par guirexa guirá galnagan reʼ? Ló capítulo 11 ni sieed ló libro reʼ guientzaayno láani. Buny pensary ló diitzreʼ: ¿gop Adán né Eva razón par naluladxyibu ni goniʼ Buñdzab ni diti buny xitcal por layibu la? ¿Galán bunyibu ni biluladxyibu que Jehová, ni buny cós tzaay par layibu, nadxin ñac toib ni biscú layibu la? Pal looy nasaclolo láani, ¿xí ñonylo?

10. ¿Ximod labúu tzólo xilad Jehová né guislooylo que Buñdzab pór galrrascú raniʼ?

10 Galán láani gonyno pensary ló galrranabdiitz reʼ, portín guiráno racalóno por tigaano galnagan de clas reʼ. Scú, noʼni ladxñalo tzólo xilad Jehová né guislooylo que guirá ni goniʼ Buñdzab pór galrrascú láani. Labúu guicacuentlo Jehová xomod ni rony Mandary looy, né modreʼ guiduidylo diitz que Buñdzab moxter láabu (Salmo 73:28; bíil Proverbios 27:11). Nabann nacní, portín ná ló Gudxlio noʼ xidal millón buñ, tidxósi noʼ xilad Jehová. Ndeʼ rony que guinabdiitzno lóocano: ¿nigolú rasuidy la Biblia que Buñdzab cayony mandary gudxliogoxreʼ la?

¿CHÚ LÁABU RONY MANDARY GUDXLIOGOXREʼ?

¿Ximod labúu naduidy Buñdzab a Jesús guiránac gobierno ni noʼ ló Gudxlio pal diti ñacni xtunybu?

11, 12. a) Órni Buñdzab goniné Jesús, ¿ximod bislooyni que Buñdzab cayony mandary gudxliogoxreʼ? b) ¿Xí más prueby noʼ que Buñdzab cayony mandary Gudxlio?

11 Jesús goniʼ que Buñdzab cayony mandary gudxliogoxreʼ. Buñdzab biquiimbu toib mod ni radziguiaʼ buñ né bislooybu «guirá gobierno ni noʼ ló gudxliogoxreʼ né gloria xtunyni» né gochbu Jesús: «Guirá ndeʼ guidudi looy pal raxixiplo toibsi buelt par gony adorarlo naʼ» (Mateo 4:8, 9; Lucas 4:5, 6). Bunysi xpensarylo, pal Buñdzab diti ñac xpixuan guirá gobiernos reʼ, ¿naduidybu láani Jesús la? Jesús diti goniʼ que diti nacní xtuny Buñdzab. Nandxichno que Jesús ñony láani pal diti ñacni scú.

12 Scú láani, Jehová nap Xiroʼgolu galnadip. Láabu Bisaʼbu guibá né Gudxlio (Revelación 4:11). Ná scú nacní, ni toib lagary ló la Biblia rasetlaa que Jehová o Jesucristo cayony mandary gudxliogoxreʼ. Scú, Jesús goniʼtzay que Buñdzab ngú «ni rony mandary gudxliogoxreʼ» (Juan 12:31; 14:30; 16:11). La Biblia láaca raniʼ que Buñdzab nac «dios xtuny gudxliogoxreʼ» (2 Corintios 4:3, 4). Toib xpiin Jesús ni góc laa Juan láaca bicaʼbu diitzreʼ órni goniʼbu de Buñdzab: «Guidopynac gudxliogoxreʼ noʼni ladxña ni nigolú mal» (1 Juan 5:19).

XCUDXLIOGOX BUÑDZAB SANITLÓ

13. ¿Xigony raquiingoluʼ toib Gudxlio móz?

13 Conforma radudy íz, gudxliogoxreʼ radxin racni más nadzuʼpy. Gudxlio bidzani de guerr, buñ ni noʼ lad partid ni rascú, buñ ni rasanir ló religión ni nac moxter. Gudxliogoxreʼ ma diti napni remeidy. La Biblia raslooy que mápa mer Jehová guinitló gudxliogoxreʼ ló Xtzú rodannbu né ndeʼ gony que Gudxlio guidxin gac toib lagary móz (Revelación 16:14-16).

14. ¿Chú láabu golú Dios par gony Mandary ló Gobierno xtunybu, né ximod goniʼ profecía láani?

14 Jehová ma golú Jesucristo par gony Mandary ló Gobierno xtunybu ni noʼ guibá. Ma xidzú íz de goló la Biblia goniʼ: «Toib mbioxguieuyen ma gool par lóono, toib mbioxien ma cuaʼno; né galmandary sioʼ ladxñabu. Né laabu sac [...] Príncipe de Paz. Né galmandary de gobierno xtunybu né paz diti saloxni» (Isaías 9:6, 7). Jesús bisuidy xpiin guinab Gobierno órni guininéyibu Dios: «Guieed Gobierno xtunylo né gac ni nálo xomod lainy guibá, láaca ló gudxlio» (Mateo 6:10). Xomod guienno láani ló libro reʼ, Gobierno xtuny Dios mápa mer sanitló guirá gobierno ni noʼ ló Gudxlio né Gobierno reʼ sioʼ xalagaryni (bíil Daniel 2:44). Né ór cú Gobierno reʼ sony Gudxlio toib lagary móz.

¡MA GAXTIGUIÉ NOʼ TOIB GUDXLIO MÓZ!

15. ¿Xí láani ngú «gudxlio copy»?

15 La Biblia raiby lóono que «noʼ guibá copy né toib gudxlio copy xomod biduidybu xtiitzbu guiduidybu lóono, ro guirá buñ gony xinésni» (2 Pedro 3:13; Isaías 65:17). Rioʼ ór, órni la Biblia raniʼ de «gudxlio» rarexani xomod buñ ni rabés ló Gudxlio (Génesis 11:1). Órni raniʼni de «gudxlio copy» rarexani xomod xidalguixo buñ ni Dios racacuent.

16. ¿Xí galrrascad guiduidy Dios a guirá ni racacuentbu, né xí non gonyno par labúu guicaʼno láani?

16 Jesús biduidy xtiitz que órni guidxin Gudxlio móz, guirá buñ ni Dios racacuent sacaʼ toib galrrascad: «guibany tipzó» (Marcos 10:30). Ranabdo looy, bixal Biblia xtunylo ló Juan 3:1617:3, né bíil ni goniʼ Jesús xí ni non gonyno par guibanyno tipzó. Nigoreʼ guienno ximod la Biblia raslooy guirá galnasác ni guicaʼ buñ ni tzó ló Gudxlio móz, ndeʼ nac toib xcalrrascad Dios.

17, 18. ¿Ximod labúu gandxichno que labúu guiguaʼno goxtiguie né ma diti sadzuibyno?

17 Cós mal, guerr, buñ mal ni ragaity saʼ, cós yox ma diti sioʼni. «Buñ mal ma diti sioʼ [...]. Per buñ nadaʼa sabany ló gudxlio.» (Salmo 37:10, 11.) Goxtiguie sabés buñ portín Dios «rabeʼbu guerr ló guidopynac gudxlio» (Salmo 46:9; Isaías 2:4). Ór cú, «buñ ni rony xinésni siaal, né buñ sabany goxt dada órni beʼo ma diti sioʼ» ndeʼ raduidy diitz que sácni por tipzó (Salmo 72:7).

18 Guirá ni rien Jehová diti saguaʼ ló galnadzuʼpy. Xomod góc ló xtzú israelitas órni bisobyibu Dios dipa bidzuibyibu (Levítico 25:18, 19). ¡Nigolú sacroyen sácni órni lóono guiguaʼno scúca ló Gudxlio móz! (Bíil Isaías 32:18; Miqueas 4:4.)

19. ¿Xigony nandxichno que sioʼgolu ni guá buñ ló Gudxlio móz?

19 Ma diti sadzón galrro. Salmista bíil: «Sadxin sioʼgolu ni guá buñ ló gudxlio; laidy dainy sioʼ xirogoluʼni» (Salmo 72:16). Jehová guiduidy xilaay guirá ni rasob láabu, né «gudxlio saduidy xcaa» (Salmo 67:6).

20. ¿Xigony nandxichno que guidopynac Gudxlio sadxin sácni toib lagary móz?

20 Guidopynac Gudxlio sácni toib lagary móz. Sioʼ yoʼ copy né guidopynac Gudxlio sácni lagary sacroyen, ni buñ mal ma bixin (bíil Isaías 65:21-24; Revelación 11:18). Conforma tudy íz, dxoga dxoga guidopy Gudxlio sadxin sácni toib lagary mózdiguieʼ né layoo nigolú saduidyni xcaani xomod góc Edén. Né Dios «caxal[bu] ña[bu] né caduidy[bu] ni canab guirá ni nabany» né dipa sasian sonybu láani (Salmo 145:16).

21. ¿Xí raduidy diitz que nimal né buñ saguaʼ goxtiguie?

21 Buñ saguaʼ toibsi né nimal. Nimal guiʼix né stipnés nimal sooyimu toibsi. Ni toib mbioxien diti guidzuiby nimal ni labúu gonynaa (bíil Isaías 11:6-9; 65:25).

22. ¿Xí gac né galguitz?

22 Galguitz sanitlóni. Jesús ni gony Mandary ló Gobierno xtuny Dios sasialbu guirá clas galguitz más que órni goyoʼbu ló Gudxlio (Mateo 9:35; Marcos 1:40-42; Juan 5:5-9). Ór cú «ni toib buñ ni guibany cú guiniʼ: Caxoʼya» (Isaías 33:24; 35:5, 6).

23. ¿Xigony ni gueʼet siás sonyni que guibaladxno?

23 Xfamilno ni ma goity siás stoib né labúu sabanyibu tipzó. Guirá buñ ni natiasy, ni ma goity, ni Dios rasetnaladx sonybu que guibanyibu stoib. Scú láani, «siás gueʼet ni buny xinésni né ni diti buny xinésni» (Hechos 24:15; bíil Juan 5:28, 29).

24. ¿Xí rasaclo ni guibanylo ló Gudxlio móz?

24 Guirá ni rasuidy ni ná Jehová, Dios ni Bisaʼ lóono, sacaʼyibu xiroʼgolu galnasác. Jesús goniʼbu de toib lagary móz ni guiedra órni biduidybu xtiitzbu a toib buñguieeu mal ni goity cuébu: «Sioʼlo né naʼ lainy Lagary móz» (Lucas 23:43). Nigolú raquiin guisuidyno de Jesucristo, portín por láabu Jehová saduidy galnasác buñgudxlio.